• Join over 1.2 million students every month
  • Accelerate your learning by 29%
  • Unlimited access from just £6.99 per month
Page
  1. 1
    1
  2. 2
    2
  3. 3
    3
  4. 4
    4
  5. 5
    5
  6. 6
    6
  7. 7
    7
  8. 8
    8
  9. 9
    9
  10. 10
    10
  11. 11
    11
  12. 12
    12
  13. 13
    13
  14. 14
    14
  15. 15
    15
  16. 16
    16
  17. 17
    17

Filosofijos objektas, struktûra ir metodas.

Extracts from this document...

Introduction

1. Filosofijos objektas, strukt?ra ir metodas Filosofija, kaip abstrakti m?stymo kult?ra, beveik vienu metu (apie 500 m. pr. m. e.) u?simezga Kinijoje ir Graikijoje. Ta?iau netrukus ryt? ir vakar? m?stymo tradicijos i?siskiria, nors iki ?i? dien? bandoma daryti ?i? skirting? kult?r? sintez?. Nors filosofija egzistuoja ~2500 met?, iki ?iol n?ra ir nebus (d?l specifin?s filosofijos prigimties) visoms m?stymo tradicijoms ir kryptims priimtino filosofijos objekto apibr??imo. Filosofijos prototipas yra mitologija. vmon?s ?gij? praktini? kontakt? su aplinka patirt?, tos aplinkos pradin? esm? ai?kino simboline pasak? forma. Visuma yra b?tis. Klausimas apie b?t? yra bazinis filosofijos klausimas. Filosofija bando i?siai?kinti ne kur? nors vien? special? pasaulio aspekt?, bet klausia, kas yra pasaulis apskritai. Kas yra jo fundamentaliosios esm?s, padaran?ios j? tokiu, koks jis yra. Tuo pa?iu i?kyla klausimas, kaip ?manoma ir kiek ?manoma objektyviai pa?inti b?t?. Filosofija yra teoriniai svarstymai apie b?ties s?rang? ir apie teorines tos b?ties pa?inimo s?lygas (t.y. kas yra b?tis ir kiek j? galima pa?inti). B?tis yra bet koks egzistavimas (absoliu?iai visa visuma). Filosofijos objektas skyla ? 2 aspektus: 1) b?ties esm? ai?kinasi filosofijos aspektas, vadinamas ontologija; 2) gnoseologija - bendroji pa?inimo teorija. Svarstant b?ties ir jos pa?inimo problemas nat?raliai i?kyla klausimas ir apie pa??stant?j? subjekt?, t.y. ?mog?. Filosofines ?mogaus koncepcijas aptaria 3-iasis filosofijos aspektas - antropologija. Filosofijos ?altiniai yra: a) Patirtis b) Nuostaba c) Abejon?. 2.Filosofijos ir mokslo santykis Pasaulis yra ?vairus, susideda i? daugelio sri?i?. Atskiras sritis tiria specialieji mokslai. Bet pasaul? tuo pa?iu galima suvokti kaip visum?, nes jis vieningas. B?tent filosofija ir tiria pasaulio kaip visumos egzistavimo s?lygas. Filosofijos santykis su specialiaisiais mokslais problemati?kas, be to istori?kai kinta, priklausomai nuo pa?inimo lygio, raidos. Negin?ytinas faktas - folosofija- tai vis? moksl? pirminis ?altinis. Spec. moksl? ir filosofijos santyki? at?vilgiu susiformavo prie?taringos pozicijos: 1)mokslo i?ai?kinti faktai turi b?ti spaud?iami ? i?ankstines teorines filosofines schemas, 2) mokslas vykdo savaranki?kus tyrimus ir filosofija tik apibendrina rezultatus, 3) kompromisin? pozicija: filosofija spec. moksl? ...read more.

Middle

Buvo pateikti argumentai, rodantys, kad ?mogaus jusl?mis gaunami duomenys apie tikrov? yra subjektyv?s ir nepatikimi. Tyrin?jant pa?inimo teorij?, buvo i?skirtos dvi filosof? pozicijos: (1) teigia, kad pagrindinis ?mogaus pa?inimo instrumentas - protas, abstraktus m?stymas, (2) teigia, jog tikrasis pa?inimas - juslinis patyrimas. Pirmoji pozicija vadinosi racionalizmas, o jos atstovai - racionalistai. vymiausias ?ios krypties atstovas - Ren? Dekartas (XVIIa.). Pagal j?, ?mogaus prote i? prigimties yra pagrindin?s s?vokos, kurios i?pl?tojamos pa?inimo procese (i? prigimties yra laiko, erdv?s, t?rio, formos, santykio formos). Juslinis suvokimas tik pagrind?ia ir pary?kina m?stymo formas. Kaip sak? pats Dekartas - pasaulis - mechanizm? visuma, o ?mogaus protas - tarsi matematin? matrica. Pagal racionalist? koncepcij?, m?stymas ?mogui duotas a priori (i? anksto), t.y., kaip ikipatyrimin? savyb?. D?l ?gimto sugeb?jimo m?styti ?mogus gali tiksliai ir tiesiogiai pa?inti objektus. Pa?inimo turinys yra objektyvus. Dekartas teigia, kad b?dami vaikais, ?mon?s apie j? poj??ius veikusius daiktus skirtingas nuomones susidar?anks?iau, negu i?moko naudotis visu savo m?stymo paj?gumu, tod?l, nor?damas ?sitikinti savo nuomoni? teisingumu, ?mogus turi viskuo suabejoti, nes tai yra vienintelis kelias atskirti ties? nuo netiesos. Taigi, nor?dami surasti ties?, turime suabejoti visais dalykais, kurie nors kiek sukelia abejoni?, ir laikyti juos klaidingais tol, kol yra nors ma?iausia abejon? d?l j? teisingumo. Ta?iau ?is metodas yra nepritaikomas praktin?je veikloje,. Jis skirtas tik tiems, kurie nori pa?inti absoliu?i? ties?. Pirmiausiai abejotini yra poj??iais patirti dalykai, kadangi n?ra tokio poj??io, kuris nors kart? m?s? neapgaut?. Taip pat galima suabejoti ir matematikos ?rodymais, nes juos suk?r? ?mon?s, kuriems b?dinga klysti. Bet labiausiai suabejoti Dekartas si?lo Dievo egzistavimu. Pasak jo, jei Dievas mus suk?r?, tai jis specialiai mus padar? klystan?iais ( nes jis visagalis, gali padaryti k? nori ). Tuomet jis laisvai gal?jo mums leisti klysti nuolat. I? kitos pus?s, jei tarsime, kad mes egzistuojame be Dievo pagalbos, tai tuo menkesniu laikysime savo k?r?j?, kuo didesn? bus tikimyb?, kad esame tokie netobuli, jog visada klystame. Taigi, atmetus visk?, kuo suabejojome, nelieka nei ?em?s, nei Dievo, nei dangaus ir kad mes patys neturime k?no Ta?iau negal?sime teigti, kad mes neegzistuojame, nes, Dekarto teigimu: "a? ...read more.

Conclusion

reikia sunaikinti. Teateinie ant?mogi? karalyst?". Pagr. veikalai: "Taip kalb?jo Zaratustra", "Anapus g?rio ir blogio", "Antikristas". Oponentai Ny?ei priekai?tavo, kad jis garbina laukinius instinktus ir gyvuli?k? egoizm?. Fiziologin?s prigimties Ny?? nelaiko tr?kumu. Ant?mogio moral? turi b?ti grind?iama t? instinkt? i?laisvinimu, prisitaikymu prie tos laisv?s. Kalb?damas apie ant?mog?, N. pabr???, kad jis neturi omeny biologi?kai i?vestos ras?s. Ant?mogi?kumas apibr??iamas kaip psichologi?kai stipri asmenyb?, kaip ?mogus individualistas, kuris atmeta bet kokias sustabar?jusias dogmas. Naujoji ras? - tai stipri? individualistini? asmenybi? visuomen?. Ant?mogi?kumas - tai sugeb?jimas atsipl??ti nuo vidutinyb?s, pakilt vir? jos. Pagal N., auk??iausias, kosminis, visa k? kuriantis principas yra valia. Gyvenimo variklis - gaivali?k? vali? kova. kieno valia laimi, tas ir diktuoja moral?s normas. Auk??iausia laisvos valios i?rai?ka - valia valdyti, o jos ?sik?nijimas - vald?ia - auk??iausias "tikro ?mogaus" tikslas, tod?l vald?ia b?tinai turi b?ti sutelkta ant?mogio rankose. Tam pasiekti pagr. kli?tis - krik??ionyb?, kurios ?altiniai, anot N., yra vergi?kumas, nuolankumas ir paklusnumas. B?tent tos ?mogaus prigimt? i?kreipian?ios ideologijos ne??jai yra silpnieji ir moterys. Ny??s ??kiai: "Jei eini pas moter?, pasiimk biz?n?". "Dievas mir?". 16.Marksistin? ?mogaus koncepcija Marksizmo prioritetas - ?mogaus lygyb?s id?ja. Kalbama apie socialin? lygyb?. Kryptis atsirado Vokietijoj. Marksizmas dar vadinamas dialektiniu materializmu. Marksizmo i?eities ta?kas (prielaida) yra ta, kad ?mogus suvokiamas ne abstrak?iai ir ne kaip asmuo. Marksui neturejo reik?m?s, kas yra ?mogus. Tai tik visuomenini? santyki? visuma. M-as pripa??sta vien tik fizin?, biologin? ?mogaus prigimt?. Bet kokios kalbos apie Diev?, siel? m-as atmeta. vmogus suvokiamas kaip biologin? b?tyb?, civilizuota, tod?l gyvenanti visuomen?j. Tuo ir skiriasi nuo gyvuli?. Pagal Marks?, ?mogaus ir visuomen?s pagrindas yra ekonomika. Tai, kas n?ra ekonomika, yra dvasin?s veiklos formos. Visose tokiose formose marksistai ??velgia ekonomin? pagrind?, interes?. Ekonominiai interesai yra skirtingi, tod?l kad skirtinga ?moni? socialin? pad?tis. Social. nelygyb?s pagrindas yra gamybos priemoni? nuosavyb?. Tie, kurie turi gamybos priemones, yra i?naudotojai, kurie jos neturi - i?naudojamieji arba proletarai. Atsiranda klasi? kova tarp i?naudotoj? ir proletar?. Klasi? kovos i?dava - revoliucija, kuri turi panaikinti priva?i? gamybos priemoni? nuosavyb?. Turi b?ti ?vesta kolektyvin? gam. priemoni? nuosavyb?. # 1 ...read more.

The above preview is unformatted text

This student written piece of work is one of many that can be found in our International Baccalaureate Languages section.

Found what you're looking for?

  • Start learning 29% faster today
  • 150,000+ documents available
  • Just £6.99 a month

Not the one? Search for your essay title...
  • Join over 1.2 million students every month
  • Accelerate your learning by 29%
  • Unlimited access from just £6.99 per month

See related essaysSee related essays

Related International Baccalaureate Languages essays

  1. Summer Solstice, Batticaloa, Sri Lanka

    The poet also uses a metaphor in the poem. He says," small crabs, the bright yellow of a crayon, had come out onto the sand. Their numerous scattered resembled the galactic spill and volume of the stars". By the comparison of the crabs to the millions of stars the poet

  2. MARKETING MIX CA HEINEKEN TI TH TRNG VIT NAM:Heineken marketing strategies

    "D�ng ho" Heineken (Heineken, Amstel, Tiger, Cruzcampo, Birra Moretti, Foster's, Maes, Murphy's, Newcastle Brown Ale, Ochota, Sagres, Star) tro th�nh t�n goi ph� bi�n. Theo bang x�p hang v� d�nh gi� cua Interbrand/Business Week h�ng nam v� 100 thuong hieu manh nh�t th� gioi, thuong hieu Heineken tri gi� d�n

  1. IL SISTEMA AZIENDALE

    distinguono: - soggetto giuridico di responsabilit�, ovvero costituto da persone giuridiche (Societ� per Azioni, Societ� a Responsabilit� Limitata, Societ� in Accomandita per Azioni); - soggetto giuridico di rappresentanza, ovvero costituito da persone fisiche (Aziende individuali, aziende collettive). * SOGGETTO ECONOMICO � costituito da una persona o da un gruppo di

  2. Themes in Dom Casmurro

    At first Bento explains that his strategy for praying was to say, "the first [prayers], the next were put off as they piled up, they were eventually forgotten, (41). Even though Bento claims to forget them, he quickly contradicts himself.

  1. Motif investigation in Dom Casmurro

    Therefore, in the passage Machado emphasizes jealousy to portray the dangerous manifestations of doubts within Bentinho. Capitu's distraction with the sea leads Bento to draw delusional observations symbolizing his insecurity in the relationship. Upon Bento finding out that Escobar and Capitu had been together alone to exchange money his jealousy increases.

  2. Mykoliuko-Mykolo paveikslas Juozo Tomo-Vaiþganto apysakoje "Dëdës ir dëdienës"

    kurios jis nelauke ir nepatyre jokio dekingumo. Pergalejes save, giliai paslepes savo jausma, Mykoliukas subresta, igauna vidinio orumo ir atsparumo i?oriniam pasauliui. Save iprasmindamas darbe, Mykolas i?ori?kai iprasmina ir savo gyvenima, nors savo vidumi jis jaucia, jog "gyvenimas tik per ji persirito neu�kliudydamas". Apie Mykolo atsiskyrima nuo �emi?kojo gyvenimo byloja ir jo portretas antrojoje apysakos dalyje : "Palaidi, ant kelniu i?skleisti kaip rusu mar?kiniai plakasi pakinkliuose (...)

  1. Fantastikos elementai F.Kafkos apysakoje"Metamorfozë" ir M.Bulgakovo romane "Meistras ir Margarita"

    Galime daryti i�vada, kad Gregoras aukojosi del savo �eimos. Nors autorius tai ir akcentuoja, Gregoro altruizmas per tiek laiko virto iprociu. Jo mintys sukosi tik apie darba ir sesers mokymasi konservatorijoje - jaunuolis gyveno materialiame pasaulyje, paskendes lek�toje kasdienybeje. Tad galime interpretuoti Gregoro virtima vabalu kaip primityvios egzistencijos metafora.

  2. English. Chc bn nm mi vui v v pht ti. Have a happy and ...

    Wishing your path is very spacious, you will have full energy and confident to get desirable things. 39. Mẹ yêu! Sinh nhật của mẹ con chúc mẹ mạnh khá»e và những may mắn, hạnh phúc nhất sẽ Äến vá»i mẹ trong cuá»c Äá»i.

  • Over 160,000 pieces
    of student written work
  • Annotated by
    experienced teachers
  • Ideas and feedback to
    improve your own work