• Join over 1.2 million students every month
  • Accelerate your learning by 29%
  • Unlimited access from just £6.99 per month
Page
  1. 1
    1
  2. 2
    2
  3. 3
    3
  4. 4
    4
  5. 5
    5
  6. 6
    6
  7. 7
    7
  8. 8
    8
  9. 9
    9
  10. 10
    10
  11. 11
    11
  12. 12
    12
  13. 13
    13
  14. 14
    14
  15. 15
    15
  16. 16
    16
  17. 17
    17

Filosofijos objektas, struktûra ir metodas.

Extracts from this document...

Introduction

1. Filosofijos objektas, strukt?ra ir metodas Filosofija, kaip abstrakti m?stymo kult?ra, beveik vienu metu (apie 500 m. pr. m. e.) u?simezga Kinijoje ir Graikijoje. Ta?iau netrukus ryt? ir vakar? m?stymo tradicijos i?siskiria, nors iki ?i? dien? bandoma daryti ?i? skirting? kult?r? sintez?. Nors filosofija egzistuoja ~2500 met?, iki ?iol n?ra ir nebus (d?l specifin?s filosofijos prigimties) visoms m?stymo tradicijoms ir kryptims priimtino filosofijos objekto apibr??imo. Filosofijos prototipas yra mitologija. vmon?s ?gij? praktini? kontakt? su aplinka patirt?, tos aplinkos pradin? esm? ai?kino simboline pasak? forma. Visuma yra b?tis. Klausimas apie b?t? yra bazinis filosofijos klausimas. Filosofija bando i?siai?kinti ne kur? nors vien? special? pasaulio aspekt?, bet klausia, kas yra pasaulis apskritai. Kas yra jo fundamentaliosios esm?s, padaran?ios j? tokiu, koks jis yra. Tuo pa?iu i?kyla klausimas, kaip ?manoma ir kiek ?manoma objektyviai pa?inti b?t?. Filosofija yra teoriniai svarstymai apie b?ties s?rang? ir apie teorines tos b?ties pa?inimo s?lygas (t.y. kas yra b?tis ir kiek j? galima pa?inti). B?tis yra bet koks egzistavimas (absoliu?iai visa visuma). Filosofijos objektas skyla ? 2 aspektus: 1) b?ties esm? ai?kinasi filosofijos aspektas, vadinamas ontologija; 2) gnoseologija - bendroji pa?inimo teorija. Svarstant b?ties ir jos pa?inimo problemas nat?raliai i?kyla klausimas ir apie pa??stant?j? subjekt?, t.y. ?mog?. Filosofines ?mogaus koncepcijas aptaria 3-iasis filosofijos aspektas - antropologija. Filosofijos ?altiniai yra: a) Patirtis b) Nuostaba c) Abejon?. 2.Filosofijos ir mokslo santykis Pasaulis yra ?vairus, susideda i? daugelio sri?i?. Atskiras sritis tiria specialieji mokslai. Bet pasaul? tuo pa?iu galima suvokti kaip visum?, nes jis vieningas. B?tent filosofija ir tiria pasaulio kaip visumos egzistavimo s?lygas. Filosofijos santykis su specialiaisiais mokslais problemati?kas, be to istori?kai kinta, priklausomai nuo pa?inimo lygio, raidos. Negin?ytinas faktas - folosofija- tai vis? moksl? pirminis ?altinis. Spec. moksl? ir filosofijos santyki? at?vilgiu susiformavo prie?taringos pozicijos: 1)mokslo i?ai?kinti faktai turi b?ti spaud?iami ? i?ankstines teorines filosofines schemas, 2) mokslas vykdo savaranki?kus tyrimus ir filosofija tik apibendrina rezultatus, 3) kompromisin? pozicija: filosofija spec. moksl? ...read more.

Middle

Buvo pateikti argumentai, rodantys, kad ?mogaus jusl?mis gaunami duomenys apie tikrov? yra subjektyv?s ir nepatikimi. Tyrin?jant pa?inimo teorij?, buvo i?skirtos dvi filosof? pozicijos: (1) teigia, kad pagrindinis ?mogaus pa?inimo instrumentas - protas, abstraktus m?stymas, (2) teigia, jog tikrasis pa?inimas - juslinis patyrimas. Pirmoji pozicija vadinosi racionalizmas, o jos atstovai - racionalistai. vymiausias ?ios krypties atstovas - Ren? Dekartas (XVIIa.). Pagal j?, ?mogaus prote i? prigimties yra pagrindin?s s?vokos, kurios i?pl?tojamos pa?inimo procese (i? prigimties yra laiko, erdv?s, t?rio, formos, santykio formos). Juslinis suvokimas tik pagrind?ia ir pary?kina m?stymo formas. Kaip sak? pats Dekartas - pasaulis - mechanizm? visuma, o ?mogaus protas - tarsi matematin? matrica. Pagal racionalist? koncepcij?, m?stymas ?mogui duotas a priori (i? anksto), t.y., kaip ikipatyrimin? savyb?. D?l ?gimto sugeb?jimo m?styti ?mogus gali tiksliai ir tiesiogiai pa?inti objektus. Pa?inimo turinys yra objektyvus. Dekartas teigia, kad b?dami vaikais, ?mon?s apie j? poj??ius veikusius daiktus skirtingas nuomones susidar?anks?iau, negu i?moko naudotis visu savo m?stymo paj?gumu, tod?l, nor?damas ?sitikinti savo nuomoni? teisingumu, ?mogus turi viskuo suabejoti, nes tai yra vienintelis kelias atskirti ties? nuo netiesos. Taigi, nor?dami surasti ties?, turime suabejoti visais dalykais, kurie nors kiek sukelia abejoni?, ir laikyti juos klaidingais tol, kol yra nors ma?iausia abejon? d?l j? teisingumo. Ta?iau ?is metodas yra nepritaikomas praktin?je veikloje,. Jis skirtas tik tiems, kurie nori pa?inti absoliu?i? ties?. Pirmiausiai abejotini yra poj??iais patirti dalykai, kadangi n?ra tokio poj??io, kuris nors kart? m?s? neapgaut?. Taip pat galima suabejoti ir matematikos ?rodymais, nes juos suk?r? ?mon?s, kuriems b?dinga klysti. Bet labiausiai suabejoti Dekartas si?lo Dievo egzistavimu. Pasak jo, jei Dievas mus suk?r?, tai jis specialiai mus padar? klystan?iais ( nes jis visagalis, gali padaryti k? nori ). Tuomet jis laisvai gal?jo mums leisti klysti nuolat. I? kitos pus?s, jei tarsime, kad mes egzistuojame be Dievo pagalbos, tai tuo menkesniu laikysime savo k?r?j?, kuo didesn? bus tikimyb?, kad esame tokie netobuli, jog visada klystame. Taigi, atmetus visk?, kuo suabejojome, nelieka nei ?em?s, nei Dievo, nei dangaus ir kad mes patys neturime k?no Ta?iau negal?sime teigti, kad mes neegzistuojame, nes, Dekarto teigimu: "a? ...read more.

Conclusion

reikia sunaikinti. Teateinie ant?mogi? karalyst?". Pagr. veikalai: "Taip kalb?jo Zaratustra", "Anapus g?rio ir blogio", "Antikristas". Oponentai Ny?ei priekai?tavo, kad jis garbina laukinius instinktus ir gyvuli?k? egoizm?. Fiziologin?s prigimties Ny?? nelaiko tr?kumu. Ant?mogio moral? turi b?ti grind?iama t? instinkt? i?laisvinimu, prisitaikymu prie tos laisv?s. Kalb?damas apie ant?mog?, N. pabr???, kad jis neturi omeny biologi?kai i?vestos ras?s. Ant?mogi?kumas apibr??iamas kaip psichologi?kai stipri asmenyb?, kaip ?mogus individualistas, kuris atmeta bet kokias sustabar?jusias dogmas. Naujoji ras? - tai stipri? individualistini? asmenybi? visuomen?. Ant?mogi?kumas - tai sugeb?jimas atsipl??ti nuo vidutinyb?s, pakilt vir? jos. Pagal N., auk??iausias, kosminis, visa k? kuriantis principas yra valia. Gyvenimo variklis - gaivali?k? vali? kova. kieno valia laimi, tas ir diktuoja moral?s normas. Auk??iausia laisvos valios i?rai?ka - valia valdyti, o jos ?sik?nijimas - vald?ia - auk??iausias "tikro ?mogaus" tikslas, tod?l vald?ia b?tinai turi b?ti sutelkta ant?mogio rankose. Tam pasiekti pagr. kli?tis - krik??ionyb?, kurios ?altiniai, anot N., yra vergi?kumas, nuolankumas ir paklusnumas. B?tent tos ?mogaus prigimt? i?kreipian?ios ideologijos ne??jai yra silpnieji ir moterys. Ny??s ??kiai: "Jei eini pas moter?, pasiimk biz?n?". "Dievas mir?". 16.Marksistin? ?mogaus koncepcija Marksizmo prioritetas - ?mogaus lygyb?s id?ja. Kalbama apie socialin? lygyb?. Kryptis atsirado Vokietijoj. Marksizmas dar vadinamas dialektiniu materializmu. Marksizmo i?eities ta?kas (prielaida) yra ta, kad ?mogus suvokiamas ne abstrak?iai ir ne kaip asmuo. Marksui neturejo reik?m?s, kas yra ?mogus. Tai tik visuomenini? santyki? visuma. M-as pripa??sta vien tik fizin?, biologin? ?mogaus prigimt?. Bet kokios kalbos apie Diev?, siel? m-as atmeta. vmogus suvokiamas kaip biologin? b?tyb?, civilizuota, tod?l gyvenanti visuomen?j. Tuo ir skiriasi nuo gyvuli?. Pagal Marks?, ?mogaus ir visuomen?s pagrindas yra ekonomika. Tai, kas n?ra ekonomika, yra dvasin?s veiklos formos. Visose tokiose formose marksistai ??velgia ekonomin? pagrind?, interes?. Ekonominiai interesai yra skirtingi, tod?l kad skirtinga ?moni? socialin? pad?tis. Social. nelygyb?s pagrindas yra gamybos priemoni? nuosavyb?. Tie, kurie turi gamybos priemones, yra i?naudotojai, kurie jos neturi - i?naudojamieji arba proletarai. Atsiranda klasi? kova tarp i?naudotoj? ir proletar?. Klasi? kovos i?dava - revoliucija, kuri turi panaikinti priva?i? gamybos priemoni? nuosavyb?. Turi b?ti ?vesta kolektyvin? gam. priemoni? nuosavyb?. # 1 ...read more.

The above preview is unformatted text

This student written piece of work is one of many that can be found in our International Baccalaureate Languages section.

Found what you're looking for?

  • Start learning 29% faster today
  • 150,000+ documents available
  • Just £6.99 a month

Not the one? Search for your essay title...
  • Join over 1.2 million students every month
  • Accelerate your learning by 29%
  • Unlimited access from just £6.99 per month

See related essaysSee related essays

Related International Baccalaureate Languages essays

  1. MARKETING MIX CA HEINEKEN TI TH TRNG VIT NAM:Heineken marketing strategies

    Su thay d�i trong co c�u t� chuc Ng�y 12 th�ng 4 nam 2005 co c�u quan l� moi cua Heineken NV d� duoc tri�n khai thuc hien. Bat d�u tu 1/10/2005, Jean-Fran�ois van Boxmeer tro th�nh Chu tich Ban ch�p h�nh v� Gi�m d�c di�u h�nh.

  2. Mykoliuko-Mykolo paveikslas Juozo Tomo-Vaiþganto apysakoje "Dëdës ir dëdienës"

    kurios jis nelauke ir nepatyre jokio dekingumo. Pergalejes save, giliai paslepes savo jausma, Mykoliukas subresta, igauna vidinio orumo ir atsparumo i?oriniam pasauliui. Save iprasmindamas darbe, Mykolas i?ori?kai iprasmina ir savo gyvenima, nors savo vidumi jis jaucia, jog "gyvenimas tik per ji persirito neu�kliudydamas". Apie Mykolo atsiskyrima nuo �emi?kojo gyvenimo byloja ir jo portretas antrojoje apysakos dalyje : "Palaidi, ant kelniu i?skleisti kaip rusu mar?kiniai plakasi pakinkliuose (...)

  1. Summer Solstice, Batticaloa, Sri Lanka

    This might again probably mean that the governments never used to take proper care of the soldiers. It was such a bad condition that in that situation even water which most of us take for granted was a big thing for them.

  2. Fantastikos elementai F.Kafkos apysakoje"Metamorfozë" ir M.Bulgakovo romane "Meistras ir Margarita"

    Galime daryti i�vada, kad Gregoras aukojosi del savo �eimos. Nors autorius tai ir akcentuoja, Gregoro altruizmas per tiek laiko virto iprociu. Jo mintys sukosi tik apie darba ir sesers mokymasi konservatorijoje - jaunuolis gyveno materialiame pasaulyje, paskendes lek�toje kasdienybeje. Tad galime interpretuoti Gregoro virtima vabalu kaip primityvios egzistencijos metafora.

  1. "Mama, koks graþus kaèiukas!"

    Pakartotinai u�sikretusi kate cistu nei�skiria. �ios ligos po�ymiai - smarku galvos skausmas, padidejusi temperatura, dvejinimasis akyse, vemimas, atsirade meningito po�ymiai. �mogus toksoplazmoze u�sikrecia valgydamas �alia ar nepakankamai �iluminiai apdorota u�sikretusiu gyvunu mesa, gerdamas atviru telkiniu vandeni, nuo ne�variu ranku, u�ter�tu vaisiu ir uogu.

  2. Kodël Bulgakovui romane "Meistras ir Margarita" reikia Volando ir jo svitos? Kokie jie?

    De�ine - su aukso �ie�irba gelmeje, kiaurai persmelkianti kiekviena siela, ir kaire - tu�cia ir juoda, tarsi siaura adatos asele, lyg anga i tamsos ir �e�eliu �ulini. Volando veidas buvo perkreiptas, de�inysis lupu kampas nusileides �emyn, auk�ta nuplikusia kakta kirto gilios rauk�les, lygiagrecios siauriems antakiams.

  1. M. Bulgakovo dialogas su J. V. Gëte.

    - meninink?, kurio psichik? sugniu?d? blogis. Kamuojamas baim?s d?l nepabaigto romano apie Poncij? Pilot? nepriimtinumo to meto visuomenei, jis patenka ? Stravinskio klinik? ir tik vienintele Margo gr??ina jam sveik? prot? ir gyvenim?, tiesa, galbut kitoki, negu jis tik?josi.

  2. Techninës termodinamikos pagrindinës sàvokos ir apibrëþimai.

    �iluma ir darbas. Duju darbas ir jo skaiciavimas. Vienas kunas kitam energija gali perduoti dviem budais: 1. �ilumos mainai. Jei vienas kunas liecia kita, del skirtingos temperaturos jie keiciasi molekuliu kinetine energija. 2. darbo forma, kai vienas kunas veikia kita.

  • Over 160,000 pieces
    of student written work
  • Annotated by
    experienced teachers
  • Ideas and feedback to
    improve your own work