KTU

Dizaino ir technologijų fakultetas

Grafinių komunikacijų inžinierijos katedra

Skaitmeninių reklamų teshnologijų

Referatas

“Plataus formato spauda”

Darbą atliko: Vilma Bačėnaitė

Db2/8

Darbą priėmė: doc. K.Vaitasius

Kaunas, 2003

Reklama - tai sąmojinga, neprievartinė žmonių poveikio forma, kuria siekiama, kad jie atliktų tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, pirktų tam tikras prekes, remtų vienas ar kitas politines partijas, visuomenines organizacijas ir t.t. Todėl reikia skirti apskritai reklamą ir prekybos reklamą, kaip vieną iš realizavimo politikos, prekybos marketingo instrumentarijų.

Prekybos įmonės reklama, pateikdama potencialiems pirkėjams informaciją apie prekes, paslaugas, įmonę, siekia sužadinti norą apsilankyti įmonėje ir įsigyti siūlomų prekių.

Reklamos tikslas išplaukia iš įmonės marketingo, o šis savo ruožtu iš įmonės bendrųjų tikslų. Reklama gali būti siekiama padidinti ar išlaikyti prekybos įmonės ar tam tikrų joje realizuojamų prekių apyvartą, supažindinti su naujomis prekėmis, ar naujai atidaryta parduotuve, informuoti apie kainų sumažinimą, teikiamas paslaugas ir t.t.

Reklamos tikslas iš esmės lemia ir reklamos objektą. Paprastai skiriamos dvi objektų grupės:
        prekės reklama arba tiesioginio poveikio reklama,
        prekybos įmonės arba netiesioginė reklama.

Dažniausiai reklamuojamos tam tikros prekės bei paslaugos. Tiesioginė reklama kviečia vartotoją atlikti tam tikra veiksmą. Didelėms prekybos įmonėms, kurios prekiauja labai įvairiu prekių asortimentu, neįmanoma reklamuoti kiekvieną prekę, todėl tenkinamasi tik aktualiomis prekėmis, kurios savo patrauklumu bei palankiomis kainomis išsiskiria iš viso asortimento. Reklama gali atkreipti dėmesį į sezoninę ar prieššventinę prekybą, prekių išpardavimą pasibaigus sezonui ir pan.

Netiesioginė reklama paprastai nekviečia vartotojų kokiems nors neatidėliotiniems veiksmams, tačiau daro jiems sistemingą poveikį norima linkme. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys į patogią parduotuvės vietą, puikią prekių kokybę, įvairų asortimentą ir t.t. šios reklamos tikslas - sukelti susidomėjimą įmone, formuoti jos teigiamą įvaizdį ir pan.

Reklamos priemonės yra konkrečios formos, kuriomis kreipiamasi į verbuojamuosius (potencialius pirkėjus) siekiant tam tikrų veiksmų. Reklaminiame kreipinyje pateikiami svarbiausi argumentai, kurie padeda reklamuotojui patraukti verbuojamųjų dėmesį bei simpatijas ir paskatinti juos atlikti tam tikrus veiksmus.

Prie svarbiausių reklamos priemonių priskiriami skelbimai, radijo ir televizijos klipai, prospektai, katalogai, reklaminiai filmai, reklaminiai lapeliai, dekoracijos, reklaminiai suvenyrai, dovanėlės ir t.t.

Reklama remiasi įvairiais reklamos veiksniais: kalba, tekstu, vaizdu,preke, nauda. Veiksmingumą didina ir tokie reklamos elementai: žodis, garsas, šviesa, forma, veiksmas.

Reklaminiame kreipinyje ypač svarbus tekstas, t.y. parašytas ar pasakytas žodis. Tekstas dominuoja beveik visose reklamos priemonėse. Reklamos mintis, jos idėja gali būti pateikta trumpais sakiniais, lozungais, eiliuota forma. Teksto veiksmingumui labai svarbi antraštė. Ji turi paskatinti perskaityti visą tekstą.

Nemažą reikšmę turi ir kiti reklaminio kreipinio veiksniai ir elementai. Pavyzdžiui, televizijos reklaminiuose klipuose iš esmės naudojamas beveik visas reklamos veiksnių ir elementų arsenalas: vaizdas, kalba, prekės, spalvos, muzika ir kt.
Kai visa tai jungia gerai apgalvotas, įtaigus tekstas, poveikis gali būti labai didelis.

Reklamos nešikliai (skleidėjai) yra tarpininkai, kurie reklamos priemonėse esantį reklaminį kreipinį pateikia reklamos subjektams. Reklamos nešikliai gali būti įvairūs spaudos leidiniai, elektronikos priemonės, kinas, transporto priemonės ir paštas, prekybos objektų vidus ir išorė, prekybos įmonių darbuotojai.

Kartais reklamuotojais tampa ir patys vartotojai, nešiojantys ar dėvintys prekes su ryškiais firmų vardais.

Pasirenkant reklamos priemones, reikia siekti, kad jos būtų kuo veiksmingesnės. Pagal reklamos psichologų parengtą AIDA taisyklę, reklamos priemonių uždavinių seka tokia:
        
Attention - atkreipti dėmesį,
        
Interest - sukelti susidomėjimą,
        
Desire - sužadinti norą pirkti,
        
Action - sukelti veiksmą.

Nustačius reklamos tikslus, reklamuojamus objektus ir reklamos priemones bei jų nešiklius, sudaroma reklamos išlaidų sąmata, kurioje numatoma reklamos plano įgyvendinimui reikalingų lėšų suma.

F.Kotleris nurodo keturis skatinimo priemonių, tarp jų ir reklamos išlaidų, nustatymo metodus. Pirmasis jų remiasi "turimomis lėšomis". įmonė reklamai skiria tiek lėšų, kiek jos gali sau leisti. Toks būdas ignoruoja reklamos reikšmę realizacijai skatinti ir apsunkina įmonės veiklos perspektyvinį planavimą.

Antrasis metodas remiasi tam tikru procentu nuo praėjusio ar būsimo laikotarpio prekių apyvartos, arba tam tikros prekių pardavimo kainos. Manoma, kad šis metodas turi tam tikrą pranašumą. šiuo atveju reklamai skiriamų išlaidų suma priklauso nuo apyvartos dinamikos. šis metodas verčia įmonės vadovybę reklamos išlaidas sieti su prekės pardavimo kaina ir pelno suma, skaičiuojant prekės vienetui. Tačiau, kaip nurodo specialistai, jis turi ir trūkumų. šis metodas laiko realizaciją reklamos (skatinimo) priežastimi, o ne pasekme. Jis veda prie to, kad reklamos išlaidos nustatomos remiantis turimomis lėšomis , o ne turimomis galimybėmis. šis metodas neleidžia pagrįsti pasirinktą procentais skaičiuojamą rodiklį, išskyrus praėjusio laikotarpio patirtį ar konkurentų veiksmus. Be to, jis neskatina numatyti reklamos išlaidas atsižvelgiant į tai,kiek tų išlaidų reikia kiekvienai konkrečiai prekei ir kiekvienam realizavimo rajonui.

Trečiasis metodas -- rėmimasis konkurentų veiksmais. Manoma, kad konkurentų išlaidų lygis įkūnija kolektyvinę išmintį ir leidžia išvengti atkaklios kovos reklamos sferoje. Tačiau šio metodo kritikai nurodo, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad konkurentai geriau žino, kiek reikia skirti išlaidų reklamai, taip pat nėra įrodymų, kad šitaip nustatomos reklamos išlaidos kliudo plėstis reklamos srityje.

Ketvirtojo reklamos išlaidų apskaičiavimo metodo esmė yra ta,kad jos skaičiuojamos remiantis konkrečiais reklamos tikslais ir uždaviniais,įtvirtinant reikalingas sąnaudas šiems uždaviniams išspręsti.šių išlaidų suma ir yra orientacinė reklamai asignuoti reikalinga suma.

Bet kokiu metodu planuojamam laikotarpiui apskaičiuota išlaidų suma turi būti paskirstyta pavienėms reklamos priemonėms ir reklamos nešikliams,taip pat ir planuojamo laikotarpio viduje.

Reklamos planavimas apima ir jos poveikio, t.y. jos efektyvumo kontrolę.

Reklama efektyvi tuomet, kai pasiekiami reklamos tikslai, pavyzdžiui, paklausos skatinimas ir prekių apyvartos didinimas. Skiriama ekonominio ir neekonominio reklamos efektyvumo sampratos. Neekonominėmis kategorijomis mėginama nusakyti reklamos įtakos, įsiminimo arba prisiminimo, suinteresuotumo ir veiksmo efektyvumą. Pavyzdžiui, reklamos įsiminimo efektyvumas gali būti skaičiuojamas kaip reklamą įsiminusių asmenų ir visų verbuotų asmenų santykis procentais. Kokį įspūdį daro reklama, sužinoma apklausus pirkėjus. Kadangi tarp įspūdžio ir apklausos praeina tam tikras laikas, įspūdžio matavimas pakeičiamas prisiminimo matavimu.

Join now!

Ekonominis reklamos efektyvumas nustatomas lyginant reklamos išlaidas su gautomis dėl jos pajamomis.

Reklamos pajamos yra visos tam tikro laikotarpio pajamos, gautos panaudojus reklamą. Stebint reklamavimo metu gautus užsakymus, galima nustatyti ir panaudotų reklamos priemonių ekonominį efektą.

Teoriškai reklamos išlaidų ir pajamų palyginimas plačiai išnagrinėtas, tačiau praktiškai jį labai sunku išmatuoti. Sudėtinga nustatyti matavimo laikotarpį bei iki to ir po to apyvartai turėjusius įtakos veiksnius. Kita problema - nustatyti nereklaminį poveikį, kuris galėjo ir skatinti, ir slopinti reklamos įtaką. Tam tikro laikotarpio prekių apyvarta galėjo padidėti ir dėl kitų įmonės priemonių.

Kai prekybos įmonė reklamavimo laikotarpiu naudojasi įvairiomis reklamos priemonėmis, nustatyti ...

This is a preview of the whole essay