- Perdengimo plokštėms (PTK-XX-XX, PK-XX-XX). Šiaip gaminamos yra įvairių išmatavimų plokštės, priklausomai nuo užsakymo, tačiau yra ribos. Ilgis nuo 3 iki 7,2 metro, plotis nuo 1,2 iki 1,5 metro, o maksimalus aukštis yra 0,22 metro.
- Rūsio sienų blokai, pamatų blokai (B, BT, PB).
- Sąramos (M, MŪ).
- Rygeliai.
- Kolonos.
- Vandens surinkimo loviai.
- Pabėgiai (siaurukui), kurių gamyba, uždarius siauruką buvo nutraukta.
- Poliai (SV).
- Žiedai (KC).
Pagrindinės įmonėje naudojamos žaliavos yra cementas, žvyras, smėlis ir armatūra. Cementas yra parsigabenamas iš Naujosios Akmenės geležinkeliu. Kadangi gamykloje yra geležinkelio linija, tai ši žaliava tiesiai iš vagonų yra paduodama į gamybos liniją. Tai yra patogu ir taip eliminuojami iškrovimo kaštai. Žvyras ir smėlis yra parsigabenami sunkiasvorėmis mašinomis, kurių tarp kitko bendrovė planuoja įsigyti dar dvi, iš Trakų karjerų, Rizgonių. Na ir armatūra, priklausomai nuo jos diametro, rūšies yra taip pat parsigabenama sunkiasvorėmis mašinomis iš įvairių firmų, o konkrečiau tai: UAB,,Steel Market”, taip pat iš Baltarusijos Čerpoveco plieno valcavimo gamyklos. Be to bendradarbiaujama yra ir su UAB,,Novaka”, UAB,,Imeta ir Ko”, UAB,, Stimeksa”. Įmonė žaliavų tiekėjus pasirenka optimaliai, atsižvelgdama į tuo metu rinkoje vyraujančias kainas, įmonės patikimumą, transportavimo išlaidas, muitus ir kt.
Šiuo metu įmonės metinė apyvarta siekia apytiksliai 3 – 4 milijonus litų. Pagrindiniai klientai ir užsakovai yra: ,,Lietuvos geležinkeliai”, AB,,Marijampolės statyba”, UAB,,Vilkasta”, AB,,Klaipėdos hidrotechnika”, AB,,Klaipėdos hidrostatyba”, AB,,Šiaulių ranga”, UAB,,Daigilė”, AB,,Statybos ritmas”, AB,,Vityva”, UAB,,Alytaus kortas” ir kt.
Valdymo ir gamybos struktūros:
AB,,Kybartų gelžbetonio” administarcija sudaro 15 tarnautojų. Detali schema ir pavaldumas pavaizduoti 1paveikslėlyje. Įmonei vadovauja generalinis direktorius J.Jiešmantavičius, am yra pavaldūs visi darbuotojai. Gamybos skyrius, kaip galima suprasti ir iš pavadinimo, yra atsakingas už gamybą.. Šio skyriaus veiklai vadovauja skyriaus viršininkė. Dabar detaliau apie pareigas. Normuotoja, tai darbuotoja, atsakinga už gamybines technines sunaudojimo normas (pavyzdžiui cementui, žvyrui ir skaldai). Ekonomistė atsakinga už ūkinės veiklos planavimą įmonėje.
Vyriausiasis mechanikas atlieka darbų prižiūrėtojo pareigas. Jo darbas, stebėti ar kokybiškai ir efektyviai vykdoma gamyba. Vyriausiasis inžinierius projektuoja gaminius ir parengia įrengimus gamybai. Energetikas, atsako už elektros ir šilumos ūkio priežiūrą. Techninės kontrolės darbuotojai peržiūri gatavą produkciją, nustato defektus ir pateikia išvadas apie tolimesnį partijos realizavimą. Sekretorė atsako už įmonės raštvedybą. Buhalterijai vadovauja vyriausioji buhalterė. Kasininkė atsako už atlyginimų darbuotojams išmokėjimą bei kitas finansines operacijas nurodytas pareigybinėje instrukcijoje. Buhalterė realizacijai, tvarko dokumentus susijusius su užsakovais, gaminių realizacijos reikalais. Realizacijos vadybininko veikla formuluojama, kaip naujų klientų paieška, esamų klientų sutarčių, užsakymo atlikimo terminų derinimas.
Spręstinos gamybos technologijos problemos:
Pagrindinės spręstinos gamybos technologijos problemos, kaip teigia įmonės direktorius, yra pasenę įrengimai. Todėl gamybos kaštai yra dideli. Taip pat AB,,Kybartų gelžbetonis” šiuo metu patiria nuostolių dėl geografinės padėties. Įmonė yra toli nuo didžiųjų miestų, kur staybos sektorius yra labiausiai išsivystęs, todėl prie gamybinių kaštų prisideda dar ir transportavimo. Kadangi pagrindiniai konkurentai UAB,,Perdanga”, AB,,Markučiai”, AB,,Kauno gelžbetonis” ir 3 Vilniaus įmonės eliminuoja arba bent dalinai sumažina pastaruosius kaštus, todėl bendrovei tenka pasitenkinti tik apytiksliai 5 procentais Lietuvos rinkos dalies. Kadangi negaunamas pelnas, nėra galimybių investuoti į kapitalą. Tačiau kitų rinkų paieškos ir atsigaunantis staybų sektorius teikia namažai perspektyvų ateityje.
PROJEKTUOJAMOS GAMYBOS TECHNOLOGIJA
Projektavimo objektas ir jo aktualumas:
Pirmiausiai, manau, vertėtų išsiaiškinti kas yra gelžbetonis. Gelžbetoniu vadinamas betonas, sustiprintas gerai su juo sukimbančia armatūra (pavieniais strypais, strypynais ir tinklais). Pats gelžbetonio pavadinimas yra sąlyginis, nes armatūra dažniausiai naudojama ne geležinė o plieninė. Pirmosios gelžbetoninės konstrukcijos pasirodė XIX amžiaus viduryje. Gelžbetoninę konstrukciją, kaip išradimą, 1867 metais pirmasis užpatentavo prancūzų sodininkas Ž.Monjė. išpradžių jis lipdė armuotus betoninius puodus, vėliau padarė ir perdengimo plokštes, tik armatūrą juose dėjo skerspjūvio viduryje, vėliau buvo pradėtos armuoti tik tempiamosios betono zonos.
Betono stiprumas gniuždant yra gana didelis (10 – 80MPa), tuo tarpu stiprumas tempiant – tik 1 – 4 Mpa, todėl gelžbetonis taip armuojamas, kad nuo apkrovų ir kitokių poveikių atsiradusios vidinės jėgos (įražos) betoną gniuždytų, o armatūrą temptų. Armuojant tempiamąsias betono zonas, jo stiprumas padidėja 10 ir daugiau kartų. Kadangi metalinė armatūra stipri ne tik tempiant, bet ir gniuždant, tai ja galima armuoti ir gniuždomąsias betono zonas bei elementus. Betono ir metalinės armatūros fizinės mechaninės savybės nėra vienodos, tačiau abi šios medžiagos beveik vienodai plečiasi ir traukiasi, keičiantis temperatūrai. Be to abi medžiagos pakankamai gerai sukimba tarpusavy, todėl vienodai deformuojasi ir bendrai priešinasi įražoms tol, kol gelžbetoninis elementas suyra.
Svarbiausi gelžbetonio privalumai, palyginus su kitomis konstrukcinėmis medžiagomis (metalu, medžiu, mūru), yra jo ilgaamžiškumas, atsparumas ugniai, higieniškumas, mažos išlaidos remontui. Gelžbetonio trūkumai yra didelė jo masė ir svoris, šilumos ir garso laidumas, palyginti sudėtingi statybos ir montavimo darbai. Nežiūrint kai kurių trūkumų, gelžbetonio privalumai yra tokie dideli, kad jis šiuo metu yra pagrindinė statybinė medžiaga. Be gelžbetonio būtų neįmanoma šiuolaikinė civilinė, pramoninė ir transporto statyba.
Gelžbetonio panaudojimo sritys yra pačios įvairiausios. Tai staybos pagrindas, galbūt tik pastaruoju metu atsiradus kitokioms konstrukcijoms, jo dalis rinkoje nežymiai sumažėjo. Iš gelžbetonio statomi civiliniai, pramonės ir žemės ūkio pastatai, transporto statiniai, įvairios talpyklos (bunkeriai, silosai, rezervuarai), dūmtraukiai ir įvairių bokštų stiebai, sporto įrenginiai ir kiti unikalūs statiniai.
Kaip tikriausiai buvo galima suprasti, gelžbetonis ir jo panaudojimas yra neatsiejama šių dienų pramoninio gyvenimo dalis. Todėl tikriausiai nėra pagrindo abejoti jo atualumu. Projektuojamos perdengimo ploštės tai vienas iš daugybės gelžbetoninių gaminių, todėl ir jų aktualumas stayboje yra akivaizdus.
Dabar apie pačias gelžbetonines perdangas. Jos – ekonomiškos, stiprios, standžios, atsparios ugniai, ilgalaikės. Atsižvelgiant į konstrukcinę schemą, perdangos gali būti skiriamos į sijines ir nesijines. Sijinės perdangos plokštės guli ant viena linkme arba abiem linkmėm suklotų sijų. Šis siejynas remiasi arba ant kolonų, arba ant sienų. Nesijinių perdangų plokštės remiamos tiesiog ant kolonų. Gelžbetoninės sijinės ir nesijinės perdangos gali būti monolitinės, surenkamosios ir surenkamos-monolitinės. Kiekvienu konkrečiu atveju parenkant perdangos tipą, atsižvelgiama į pastato paskirtį, veikiančių apkrovų pobūdį, statybos trukmę ir kitus techninius bei ekonominius rodiklius. Daugiaaukščių pastatų, kurių karkasas yra monolitinio gelžbetonio, perdangos irgi yra monolitinės. Tai neracionalūs pastatai ir taip statoma tik tuomet, kai pastatą veikia didelės dinaminės ir statinės apkrovos. Sijinių monolitinių perdangų yra dvejopų: kurių plokštė dirba viena linkme arba kurių plokštė dirba abiem linkmėmis. Dabar dažniausiai statomi pastatai su surenkamomis gelžbetoninėmis perdangomis. Kai ir kiti laikantys elementai yra iš surenkamo gelžbetonio, šitokie pastatai yra ekonomiški, statomi sparčiai ir nepaisant metų laiko. Nuo parinktos perdangos ekonomiškumo dažniausiai priklauso viso pastato kaina, nes perdangoms sunaudojama iki 60% viso gelžbetonio, o jų įrengimo sąnaudos siekia iki 30% visos statybos sąnaudų. [2;9p.]
Surenkamųjų sijinių perdangų laikantieji elementai yra sijos ir plokštės. Sijos gali būti dedamos skersai, išilgai pastato arba abiem linkmėmis, priklausomai nuo konstrukcinės schemos. Plokštės guldomos ant sijų viršaus, kai sijos stačiakampės, arba ant jų lentynų, kai sijos tiejinio skerspjūvio su lentynomis apačioje,- pastaruoju atveju sumažėja konstrukcinės perdangos aukštis ir nereikalingi specialūs tarpatraminiai elementai, nes plokščių ilgis mažesnis už atsmą tarp kolonų. Plokštės jungiamos su sijomis, suvirinant įdėtines detales. Tarpai tarp plokčių ir tarp plokščių bei sijų užbetonuojami. Kad būtų taupiau naudojamas gelžbetonis, projektuojant stengiamasi kiek tik galima šalinti betoną iš tempaimos plokščių zonos. Dėl to projektuojamos ir gaminamos briaunuotos, tuščiavidurės (su įvariomis formos tuštumomis) bei dvisluoksnės plokštės.
Kadangi savo darbui pasirinkau tuščiavidures plokštes, panagrinėsiu jas šiek tiek konkrečiau. Jos dažniasiai naudojamos civiliniuose pastatuose ir ten, kur reikia turėti lygias lubas. O atsumas tarp sijų yra mažesnis kaip 6,0 metrai arba lygus 6,0 metro. Tuštumos plokštėse padaromos specialiais puasonais, kurios dažniausiai būna apskrito, rečiau ovalinio ar kitokio skerspjūvio. [1;226p.]
Detaliau plokščių su kiaurymėmis darbų technologija aptarsiu šiek tiek vėliau.
Gamybos tipas, gamybos fazės, procesai ir operacijos projektuojamajame
objekte, technologinė schema:
Įmonės priklausomumą tam tikram gamybos tipui nulemia visas kompleksas techninių, organizacinių ir ekonominių savybių. Pagal [3;174p] šaltinio autorius egzistuoja trys pagrindiniai gamybos tipai: vienetinė, serijinė (mažomis serijomis, vidutinė ir didelėmis serijomis) ir masinė. AB,,Kybartų gelžbetonis” gamyba yra serijinė. Tokia išvada padaryti galima, idant tie patys gaminiai programoje tam tikru periodiškumu kartojasi. Tam tikras dirbinių kiekis, pradedamas gaminti vienu metu, praeinantis kartu visus gamybos procesus ir kartu baigiamas gaminti, vadinamas partija. Serijinė gamyba yra tarpinė tarp vienetinės ir masinės.[3;175p.]. AB,,Kybartų gelžbetonis” perdengimo plokščių gamyba yra būtent serijinė, nes jos gaminamos partijomis pagal užsakymą.
Pagrindiniai gamybos procesai paprastai susideda iš trijų fazių: paruošimo, apdirbimo ir surinkimo. Paruošimo fazėje iš medžiagos gaminami ruošiniai, stengiantis, kad jie savo konfigūracija ir matmenimis būtų kuo artimesni būsimųjų detakių konfigūracijai. Apdirbimo fazėje pjovimu, galvaniniais bei terminiais procesais gaminamos detalės, stengiantis užtikrinti pastarųjų pakeičiamumą. Surinkimo fazėje iš gatavų detalių gaminami surinkimo vienetai ir gatavi gaminiai. Surinkimo fazei taip pat priklauso surinkimo vienetų bei gaminių išbandymas, jų dažymas bei kitokia apdaila ir įpakavimas. Jeigu įmonėje yra visos trys gamybos fazės, sakoma, kad įmonė yra išbaigtos gamybos struktūros. [3;169p.] AB,,Kybartų gelžbetonis” perdengimo plokščių gamybos fazes yra gana painu išskaidyti. Juo labaiu sunku pajausti perėjimą nuo vienos fazės prie kitos. Nagrinėjant konkrečiau, paruošiamajai fazei galima priskirti žaliavų paruošimą, jų transportavimą ir kitas operacijas iki smėlio, žvyriaus, cemento ir vandens patekimo į betono maišyklę. Taip pat armatūros paruošimas ir jos įtempimas. Apdirbimo fazė susideda iš žaliavų maišymo, betono pagaminimo ir jo transportavimo iki liejimo vietos į paruoštą formą. Surinkimo fazei priskiriamas betono supylimas į formą su įtempta armatūra, kuri parenkama pagal plokštės tipą, kiaurymių padarymas puasonų pagalba, vibravimas, plokštės transportavimas į džiovyklas, džiovinimas ir gabenimas į saugyklas. Sprendžiant iš to, jog egzistuoja visos trys pagrindinės gamybos fazės perdengimo plokščių su kiaurymėmis technologijoje, galima teigti, jog AB,,Kybartų gelžbetonis” yra išbaigtos gamybos struktūros.
Gamybos procese galima išskirti tris sudedamąsias dalis: darbą, darbo priemones ir darbo objektus. Darbas- tai tikslinga žmonių veikla. Darbo priemonės tai: įrankiai mašinos įrengimai, pastatai, energija, žemė ir kt. Darbas ir darbo priemonės sujungtos yra integruojamos su darbo objektais. Darbo objektai tai: žaliavos ir pagrindinės medžiagos, pagalbinės medžiagos, koperuojamieji ir komplektuojamieji dirbiniai. Žaliavos ir pagrindinės medžiagos – tai darbo objektai, iš kurių tiesiogiai gaminama produkcija, kurie sudaro gaminių daiktinį turinį. Visa tai tinkamai apjungus gaunama produkcija. Visų gamybos procesų pagrindinis strukūrinis vienetas – operacija. Opeacija vadinama elementari gamybos proceso dalis, kurią darbininkas ar darbininkų brigada, neperderindama įrenginių, atlieka toje pačioje darbo vietoje, tiems patiems darbo objektams. Gamybinių operacijų visuma sudaro pagrindinius gamybos procesus. Gamybos procesas prasideda žaliavų, medžiagų, pusgaminių pateikimu darbo vietoms ir baigiasi gatavo gaminio patekimu į sandėlį.[3;166-167p.] Bendras gamybos procesas – tai sudėtingos struktūros visuma, kurią nagrinėjant sisteminiu požiūriu, tenka išskirti keletą tarpusavyje sąveikaujančių posistemių arba proceso rūšių. Priklausomai nuo paskirties bendrame gamybos procese, išskiriamos šios trys procesų rūšys: pagrindiniai, pagalbiniai ir aptarnavimo procesai. Pagrindiniai procesai – tai procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: forma ir matmenys, vidinė struktūra, fizinės bei cheminės savybės, išvaizda arba atskirų darbo objektų padėtis vienas kito atžvilgiu. Pagrindinių procesų tiesioginis rezultatas - gatavi gaminiai, patarnavimai. Pagalbiniai procesai sudaro sąlygas normaliai, be sutrikimų vykti pagrindiniams procesams. Tai nerealizuojama produkcija, naudojama įmonės vidaus reikmėms. Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams ir pagalbiniams procesams, juos aptarnauja. [3;169p.] AB,,Kybartų gelžbetonis” perdengimo plokščių gamybą taip pat galima suskirtyti į ankščiau paminėtas procesų rūšis. Pagrindiniai procesai tai betono ingridientų patekimas į betono maišyklę, armatūros įtempimas ir sukarpymas, betono liejimas į formas, vibravimas, džiovinimas plokščių. Pagalbiniai procesai - tai gamybos linijos priežiūros darbai bei įrenginių remontas. Aptarnavimo procesas – tai žaliavų parsigabenimas arba kitaip tariant transportavimo operacijos įvykdymas, kokybės kontrolė, darbo vietų aptarnavimas ir sandėliavimas.
Gryštant prie operacijų, galima išskirti gamybos, transportavimo, kontrolės ir sandėliavimo operacijas. Visos šios operacijos perdengimo plokščių gamybos technologijoje egzistuoja. Gamybos operacija- tai tikslinga darbo objektų fizinių bei cheminių savybių keitimas, siekiant juos paversti gaminiais. Šią operaciją vykdo visi įmonėje dirbantys darbuotojai. Transportavimo operacijai priklauso cemento gabenimas traukiniais iš Naujosios Akmenės. Taip pat žvyriaus, smėlio ir armatūros gabenimas sunkiasvorėmis mašinomis. Transportavimo operacijai galima priskirti ir vidines operacijas, t.y. konvejeriavimo operacija, betono gabenimo vežimėliais, tiltiniais kranais plokščių perkėlimas į džiovyklą, bei jų įkėlimas ant lokomatyvo. Taip pat ir gabenimo operacija plokščių į sandėlį, tuo pačiu lokomatyvu vidine geležinkelio linija. Kontrolės operacija- tai gaminių kokybės ir kiekio tikrinimo operacija. Už tai įmonėje yra atsakingi techninės kontrolės darbuotojai. Sandėliavimo operacija taip pat įmonėje vykdoma, idant visų gaminių realizuoti iškarto nepavyksta ir juo labiau gaminiai nerealizuojami atskirais vienetais. Po sandėliavimo operacijos įmonėje dažnai seka vėl transportavimo operacija, dėl jau ankščiau minėtų priežasčių, o konkrečiau dėl konkurencijos įmonei tenka pačiai transportuoti gaminius užsakovui. Kartais vienu metu gali būti atliekamos ir kelios skirtingos operacijos. AB,,Kybartų gelžbetonis” gamybos operacijos metu kartais vykdoma kontrolės operacija.
Technologinė schema:
Bendroji dalis:
Kaip ir ankščiau minėjau, projektuosiu tuščiavidures perdengimo plokštes PTK(72-15), tai reiškia, jog plokštės matmanys yra: ilgis 7,2 metro, plotis 1,5 metro ir standartinis aukštis 22 centimetrai. Šiame projektavime atsispindės įtemptai armuotų dangos plokščių gamybos technologija ir darbų organizavimas, saugūs darbo metodai, bei technologinio proceso grafinė medžiaga.
AB,,Kybartų gelžbetonis” perdengimo plokštės gaminamos pagal agregatinę – srautinę technologiją. Plokštės įtemptai armuotos. Strypinės armatūros įtempimas vykdomas elktroterminiu būdu. Projektuojamos plokštės formuojamos horizontaliose formose. Betonas priimamas į bunkerį ir išpilamas ožinio krano pagalba. Betono tankinimas vykdomas vibroaikštelės pagalba. Šutinimas perdengimo plokščių vykdomas duobinėse kamerose. Plokštės formuojamos formavimo ceche – pligone.
Visa ši gamybos technologija yra pritaikyta vienai pamainai, dirbant 8 valandas.
Maršrutinė kortelė: (2pav.)
- Gaminio iškėlimui ir formos paruošimui reikalingi šie įrenginiai ir įrankiai: a) ožinis kranas Q=10/3t.; b) metaliniai gramdikliai ir šepečiai; c)šluotos; d) purkštuvai emulsiniam tepalui . Šiai operacijai atlikti reikalingas vienas krano mašinistas ir du išformuotojai.
- Elektroterminiam strypų įtempimui ir sudėjimui į formą reikalingas įrenginys elektroterminiam armatūros įtempimui. Šiai operacijai atlikti reikalingi du paruošėjai. Gamybinės partijos apimtis yra 20 strypų į pamainą.
- Formos surinkimui reikalingi įrankiai: a) specialūs laužtuvai; b) montiruotės; c) ožinis kranas Q=10/3t. Darbinikai atlikti operacjai: vienas krano mašinistas, vienas išformuotojas ir vienas formuotojas.
2 pav. (maršrutinė kortelė)
- Sekanti operacija yra puansonų įleidimas į formą. Tai alieka vienas formuotojas puansoninio įrenginio pagalba.
- Armatūrinio karkaso surinkimo operacija šiek tiek sudėtingesnė nei prieš tai buvusios. Reikalingi: a) konteineriai su karkasais; b) replės rišti vielai. Šiai operacijai atlikti reikia priskirti: vieną armatūrininką ir vieną formuotoją.
Čia taip pat vertėtų pastebėti, jog tuščiavidurių plokščių briaunos armuojamos taip pat kaip ir briaunuotų plokščių. Plokščių su ovalinėmis tuštumomis viršutinė lentyna armuojama tinklais, kurių pagrindiniai strypai yra statmeni išilginėms briaunoms. Šių plokščių apatinėje lentynoje ir plokščių su apskritomis tuštumomis abiejose lentynose, konstrukciniais sumetimais dedami pagalbiniai tinklai. [1.227 psl.]
- Sekanti operacija yra plokštės formavimas. Žiūrėti 3 priedą. Šiai operacijai atlikti reikia: a) betono bunkeris; b) vibroaikštelė CMX-158, Q=10/3t.; c) ožinis kranas Q=10/3t.; d) rankinis lygintuvas. Darbininkai: vienas krano mašinistas ir du formuotojai.
- Šutinimo operacijai atlikti reikalinga: a) ožinis kranas Q=10/3t.; b) stropai; c) šutinimo kamera. Darbininkai: vienas krano mašinistas, vienas išformuotojas ir vienas pragarintojas.
- Gaminių paruošimo pridavimui operacijai reikalingi šie įrankiai: a) plaktukas; b) gramdiklis; c) teptukas; d) kelnė(mentelė) ir vienas išformuotojas šiai operacijai atlikti.
- Plokščių sandėliavimas ir išvežimas į sandėlį yra paskutinė operacija. Jos atlikimui reikalingi: a) ožinis kranas Q=10/3t.; b) lokomatyvas. Darbininkai: vienas krano mašinistas, išformuotojas vienas ir vienas lokomatyvo mašinistas.
Gamybinės partijos apimtis yra pritaikyta 10 formų į pamainą.
Operacinė kortelė: Žiūrėti 4 priedą.
- Gaminių išklojiniavimas. Smulkus remontas. Paruošimas pridavimui. Formų valymas ir tepimas.
Pirmiausiai reikalavimai šios operacijos atlikimui:
UŽSUKTI GARUS;
SAUGOTI FORMAS NUO DEFORMACIJŲ;
PAKAITINTI ĮTEMPTŲ STRYPŲ GALUS PRIEŠ PJAUSTANT;
GAMINIUS SANDĖLIUOTI IŠLYGINTOJE AIKŠTELĖJE, HORIZONTALIOJE PADĖTYJE;
ATLEIDŽIAMASIS BETONO STIPRUMAS 70 PROCEBTŲ LYGINANT SU PROJEKTINIU;
TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PRISILAIKYMAS VALANT METALINES FORMAS;
TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PRISILAIKYMAS TEPANT FORMAS.
Dabar detalesnis operacijų aprašymas:
- Šutinimo kamerų atidengimas. Atidengimui naudojamas ožinis kranas, kuriam valdyti reikia vieno mašinisto. Taip pat šiai operacijai atlikti reikalingas vienas išformuotojas;
- Formos iškėlimas ir pristaymas į išformavimo aikštelę. Operacijai atlikti reikia ožinio krano ir traversa-griebtuvo, kuriuos valdo ir panaudoja atitinkamai krano mašinistas ir išformuotojas;
- Galinių formos bortų atidarymas. Tai atlieka išformuotojas specialių montiruočių pagalba.
- Įtemptų strypų galų nuvalymas ir nupjovimas. Operacijai atlikti reikalingas gramdiklis ir dujinis pjovimo įrenginys. Tai atlieka išformuotojas arba kitaip vadinamas pjovėjas dujomis.
- Gaminio perkėlimas įlaikino sandėliavimo aikštelę. Operacijai atlikti reikalingas ožinis kranas ir stropai, ir atitinkamai darbininkai jiems valdyti t.y. krano mašinistas ir išformuotojas.
- Gaminių smulkus remontas, detalių nuvalymas ir padengimas antikoroziniu laku. Įrankiai: kelnė (mentelė), teptukas ir kibiras. Operaciją atlieka išformuotojas.
- Gaminių pridavimas. Įrankiai: ruletė P3-10, metalinis metras, liniuotė, trafaretai, teptukas. Šią operaciją atlieka kontrolės darbuotojai.
- Formos dugno ir bortų valymas nuo betono likučių. Įrankiai: šluotos ir gramdikliai. Šią operaciją rekomenduojama atlikti dviem išformuotojams.
- Išvalytos kameros ištepimas. Tai privalo atlikti išformuotojas tepalo purkštuvo pagalba.
Saugumo technika ir bendri nurodymai:
- Gaminį kelti iš šutinimo kamerų leidžiama tik išjungus ištraukiamąją ventiliaciją.
- Kamerų dangčius, formas, gaminius kelti už visų keltuvų stropavimo taškų.
- Gelžbetoninių gaminių išformuotojai turi būti išklausę saugumo technikos instruktažą apie išformavimo darbus.
- Pjaunant įtemptus armatūros srtrypus, pjovėjas privalo stovėti formos šone.
- Krano veikimo zonoje dirbti su apsauginiais šalmais.
- Formų su deformuotais bortais, netvarkingais užraktais, apsaugomis, įtempimo kaladėlėmis eksplotacija draudžiama.
- Formas tepa šiam darbui apmokytas darbininkas.
- Tepant formas draudžiama prilaistyti tepalo ant grindų.
2.,3.,4.,5. Elektroterminis strypų įtempimas. Formos surinkimas. Puasonų įleidimas į formą. Gaminio armavimas.
Reikalavimai operacijos atlikimui:
- Armatūros mišiniai, karkasai ir tinklai turi tenkinti projektavimo reikalvimus;
- Armatūros įtempimą vykdyti tikrinant P strypų pailgėjimus;
- Formų surinkimą vykdyti prisilaikant techninių reikalvimų.
Dabar detalesnis operacijų aprašymas:
- Darbo armatūros pristatymas į įtempimo postą. Operacijai atlikti reikalinga: a) ožinis kranas; b) stropai. Darbininkai: krano mašinistas ir išformuotojas.
- Darbo strypų sudėjimas ant elektroterminio įrenginio ir jų įkaitinimas. Operaciją atlieka du formuotojai elektroterminio pakaitinimo įrenginio pagalba.
- Sudėjimas atraminių įdėtinių detalių M1 ir M2. Atlieka formuotojas.
- Pakaitintų strypų sudėjimas tarp formos atramų. Operacija atlieka du formuotojai.
- Puansonų įleidimas į formą. Atlieka formuotojas puansoninio įrenginio pagalba.
- Sudėjimas skersinių karkasų KP1-KP7 ir tinklų C1+C10 į formos briaunas, bei sutvirtinimo tinklo C1(C2) ir jų sujungimas rišviele. Po to seka pilnas gaminio suformavimas. Įrankiai: replės rišvielei. Atlieka du armatūrininkai.
- Formos bortų uždarymas. Geometrinių išmatavimų patikrinimas. Atlieka du formuotojai su specialiomis montiruotėmis.
- Plastmasinių fiksatorių sudėjimas. Atlieka armatūrininkas.
- Formos perkėlimas ant vibroaikštelės. Įrenginiai: ožinis kranas, traversa (stropai). Darbininkai: krano mašinistas ir formuotojas.
Saugumo technika ir bendri nurodymai:
- Elektroterminiu įrenginiu dirbti teisę turi asmenys, apmokyti dirbti su elektriniais – jėginiais įrengimais.
- Dirbti galima tiksu techniškai tvarkingu įrenginiu. Įrenginys turi būti įžemintas.
- Dirbantieji turi dėvėti guminę avalynę.
- Armatūros išėmimas iš įrenginio kontaktų vykdomas tik išjungus srovę.
- Armatūros tinklai, karkasai, strypai, detalės sudedami į formą tiksliai pagal projekto reikalavimus ir patikimai užtvitinami.
6. Plokštės formavimas:
Reikalavimai operacijos atlikimui:
- Prisilaikyti duotų betono sąstatų.
- Laikytis betono klojimo ir tankinimo reikalavimų.
Dabar detalesnis operacijų aprašymas:
- Betono mišinio priėmimas į bunkerį. Įrenginys: bunkeris betonui. Atlieka: formuotojas.
- Betono suklojimas į formą, sutankinimas, paviršiaus sulyginimas, formos apvalymas. Įrenginiai ir įrankiai: a) betono bunkeris; b) vibroaikštelė; c) nulyginimo liniuotė. Operaciją atlieka formuotojas.
- Įtemptų strypų galų nuvalymas nuo betono užplaukimų. Atlieka formuotojas, pageidautina suspausto oro pagalba.
Saugumo technika ir bendri nurodymai:
- Betono klotuvo operatorius savo darbe turi vadovautis jam priskitų mechanizmų aptarnavimo instrukcija bei saugumo techniniais reikalavimais.
- Neapmokytam darbininkui dirbti su įrenginiais draudžiama.
- Gaminių šutinimas.
Reikalavimai operacijos atlikimui:
- Prisilaikyti izometrinio šutinimo taisyklių.
- Šutinimo kamerų sienos, statramščiai, hidroužtvarai bei dangčiai turi būti tvarkingi.
Dabar detalesnis operacijų aprašymas:
- Formos įleidimas į šutinimo kamerą. Įrankiai: a) ožinis kranas; b) stropai. Darbininkai: krano mašinistas.
- Kameros uždengimas. Įrankiai: a) ožinis kranas; b) stropai. Atlieka krano mašinistas ir išformuotojas.
- Gaminių išlaikymas kameroje prieš šutinimą. Operaciją atlieka pragarintojas.
- Šiluminis gaminių apdirbimas. Operaciją atlieka pragarintojas.
Saugumo technika ir bendri nurodymai:
- Šutinimo kameros turi būti išvalytos nuo betono atliekų.
- Apkrauti kamerų dangčius formomis ar kita įranga – draudžiama.
- Šutinimas vykdomas tik pagal meitro ar cecho viršininko įrašus šutinimo kontrolės žurnale.
- Kamerų dangčiai keliami tik už visų tam pritaikytų kilpų.
Komplektavimo kortelė:
Trumpai apie medžiagas, pusfibrikačius ir kur ir kokiu būdu patenka į panaudojimo vietą, taip pat kur sandėliuojami.
- Betonas M200 sandėliuojamas betono bunkeryje. Iš betono maišymo cecho jis specialiais vagonėliais patenka į gamybos vietą.
- Armatūros karkasai sandėliuojami konteineriuose, sandėliavimo aikštelėse. Iki surinkimo vietos jie atgabenami ožiniu kranu.
- Įdėtinės detalės laikomos detalių konteineriuose mechanikų dirbtuvėse. Iš ten traktorine preikaba jos transportuojamos į paskirties vietą.
- Emulsiolas laikomas naftos bazėse – tūrinėse sisternose. Transportuojamas automašinomis.
- Elektrodai sandėliuojami metalų bazėse. Transportuojama taip pat automašinomis.
- Antikorozinis lakas sandėliuojamas ir laikomas statinėse. Į gamybos vietą transportuojamas automašinomis statinėse.
Įrengimų žiniaraštis:
- Ožinis kranas Q=10/t.;
-
Betono bunkeris. Bunkerio talpa 1 m3;
- Puansoninis įrenginys;
- Vibroaikštelė CMX- 858, Q=10;
- Stropai 4 šakų;
- Elektroterminio armatūros įtempimo įrenginys CMX-129;
- Ankerinių poveržlių užspaudimo mašina MOC – 100;
- Dujinis pjovimo įrenginys;
- Tepalo purkštuvas;
- Rankinis lygintuvas;
- Kastuvai – 3;
- Metaliniai gramdikliai – 2;
- Teptukai – 2.
Technologinė instrukcija:
- Gaminių išėmimas iš formų. Gaminio paruošimas pridavimui.
- Šutinimo kameros dangtis, užkabinus jį už keturių kilpų, ožiniu kranu nukeliamas ir padedamas ant greta esančios nenaudojamos taros.
- Keturšakiais stropais užkabinama forma su gaminiu keliama į išformavimo aikštelę.
- Išformuotojai atleidžia bortų užraktus, montiruočių pagalba atlenkia formų bortus.
- Atvalomi įtemptų strypų galai nuo užplaikusio betono.
- Išformuotojas – pjovėjas dujomis, pakaitinęs liepsna, nupjauna įtemptus strypus iš abiejų gaminio galų.
- Įtemptų strypų atleidimą vykdyti leidus laboratorijos inžinieriui, po kontrolinių kubelių išbandymų.
- Kranu plokštė perkeliama į galutinio išbaigimo aikštelę.
- Metaliniu gramdikliu ir šepečiu nuvalomi įdėtinių detalių paviršiai ir nudažomi antikoroziniu laku.
- Plokštė užmarkiruojama nenuplaunamais dažais, užrašant sekančius davinius: gamyklos – gamintojos pavadinimas, plokštės markė, pagaminimo data, partijos nr., plokštės svoris.
-
Plokščių priėmimas vykdomas, remiantis GOST 13015-81, 10180-78, 17624 – 78 reikalavimais. Gaminių geometriniai išmatavimai neturi viršyti: ilgis 6mm.,plotis5mm., aukštis 5mm.
- Plokštės sandėliuojamos darbinėje horizontalioje padėtyje.
- Sandėliavimą ir transportavimą vykdyti prisilaikant patvirtintų schemų.
- Elektroterminis strypų įtempimas ir formos surinkimas.
A V klasės strypinės armatūros ruošiniai karpomi žirklėmis arba pjaustomi mechaniniais pjūklais šaltame būvyje. Atspaudimo poveržlės laikinam ankeriniam tvirtinimui štampuojamos iš lapinio arba juostinio Ct.1, Ct.2, Ct.3 plieno arba gaminamos iš apvalaus arba šešiakampio tų pačių markių plieno. Poveržlių apspaudimą vykdyti paeiliui arba abiejuose strypo galuose, prisilaikant įkaitinimo ir suformavimo režimų.
Atspaudimo poveržlių išmatavimai
Poveržlės matmenys mm.
Siekiant užtikrinti teisingą apspaudimo poveržlių vietą, siūloma naudotis specialiu konduktoriumi.
- Paruošti įtempimui strypai ožiniu kranu pristatomi prie elektroterminio pakaitinimo įrenginio.
- Rankomis strypai klojami ant elektroterminio įrenginio kontaktų. Būtina užtikrinti standų kontaktų prisispaudimą prie armatūros.
-
Tempiamų strypų pailgėjimo tikslumas 1mm.
- Į išteptą formą sudedamos atraminės detalės.
- Pakaitinti strypai sudedami į formą tarp atraminių kaladėlių. Strypai trap atramų sudedami nenaudojant jėgos. Nuo įrengimo nuimamai tik atjungus srovę. Įkaitintą armatūrą galima imti pirštinėmis už šaltų galų.
- Toliau atliekamas pilnas gaminio armavimas ir plastmasinių fiksatorių sudėjimas, bei puansonų įleidimas į formą.
- Formuotojas stato betono bunkerį į betono priėmimo duobę.
- Betonas savivarčiu iš betono mazgo išpilamas į betono bunkerį.
- Išpylus betoną, ožiniu kranu bunkeris transportuojamas prie formos ir tolygiu sluoksniu skirstomas formos paviršiumi. Įjungiama vibroaikštelė ir betonas vibruojamas. Vibrostalas išjungiamas po 10 sek. Gaminio paviršiuoje pasirodžius cemento plėvelei. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į išilginių briaunų sutankinimą. Betono mišinį sunaudoti ne vėliau kaip po 30min. po jo paruošimo.
- Formuotojas atvalo įtemptų strypų galus nuo užplaukusio cemento pieno.
- Gaminių paviršius nulyginamas rankiniu būdu, tam tikslui naudojant nulyginimo liniuotę bei mentelę.
- Suformuotas gaminys su forma kranu keliamas į šutinimo kamerą. Kameroje formos štabeliuojamos horizontalioje padėtyje.
- Kameros uždengiamos dangčiais, sandariai priglundančiuose hidroužtvaruose.
- Garų paleidimas vykdomas pagal raštišką meistro įrašą pragarinimo žurnale.
- Šutinimas vykdomas pagal pridedamą grafiką.
Išvados ir pasiūlymai
Visų pirma vertėtų pradėti savo pasiūlymus tuo, jog tai yra tik mano subjektyvios išvados, kurios padarytos susipažinus su tuščiavidurių plokščių gamybos technologija ne taip išsamiai, kaip tai yra padarę žmonės dirbantys su šia technologija daugelį metų. Todėl praktiškai mano išvados netenka prasmės, idant šia gamybos technologija užsiimantys darbininkai ir jų vadovai yra be abejo ją ištobulinę pagal galimybes maksimaliai.
Vienas iš mano pasiūlymų visiškai sutampa su įmonės vadovų kuriamais strateginiais planais. Tai yra ieškoti rinkos dalies vakariniuose Lietuvos rajonuose, bei Kaliningrado srityje.
Taip pat norėčiau pasiūlyti atnaujinti dokumentaciją, idant dabartinė, užsilikusi nuo 1980 metų, nevisiškai atitinka realią padėtį gamyboje ir įmonės valdyme. Nors vėl čia susiduriame su ta pačia finansų problema. Tai atlikti reikalingos papildomos lėšos. Pastarosios šiuo metu skiriamos technologinių įrengimų atnaujinimui ir reklamai potencialios nenaudojamos rinkos rajonuose.
Taigi kaip ir pradėjau taip ir baigiu, jog jokių racionalių pasiūlymų negaliu pateikti, dėl jau ankščiau minėtų priežasčių.
LITERATŪRA
- V.Jokūbaitis ir kt. ,,Gelžbetoninės konstrukcijos”, Mokslas, V. 1978.
- V.Jokūbaitis ir kt. ,,Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos”, Mokslas, V.1992.
- A.Sakalas ir kt. ,,Pramonės įmonių vadyba” Technologija, K.2000.
- A.Kamiskas ir kt. ,,Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų projektavimas”, V.1989.
- A. Janickas ,,Gelžbetonio konstrukcijos”, Technologija, K.2000
- Literatūra surinkta AB,,Kybartų gelžbetonis”
Priedai
- PALYGINAMOJI 2000 – 2001 METŲ PRODUKCIJOS LENTELĖ;
- Betono ir gelžbetoninių gaminių realizacija 2000 – 2001 metais;
- PLOKŠTĖS FORMAVIMAS IR GAMINIŲ ŠUTINIMAS;
- Įrengimų ir mašinų išdėstymas ceche;
- Tuščiavidurė plokštė (72-15);
- Tuščiavidurė plokštė (72-15);
