Smukimo stadijoje nepilnai panaudojamos gamybinis pajėgumas. Šioje stadijoje prekė baigia savo egzistavimą. Kaina arba žemesnė negu anksčiau arba padidėjusi, kai pasirodo ,,atsilikę” pirkėjai. Šios situacijos įtaka kainai priklauso nuo to, kaip gamintojui pavyksta susidoroti su prekės gamybos pajėgumų pertekliumi ir pereiti prie kitos prekės gamybos.[4, psl. 21-22].
Pagrindinės kainodaros strategijos:
Firmos kainų politika yra pagrindas kainodaros strategijoms parengti. Kainodaros strategijos yra firmos bendrosios strategijos dalis. Kainodaros strategija – tai rinkinys praktinių veiksnių bei metodų, kurių tikslinga laikytis nustatant rinkos kainas firmos prekėms. Pagrindinės kainodaros strategijos yra:
- Aukštų kainų strategija;
- Vidutinių kainų strategija;
- Žemų kainų strategija;
- Tikslinių kainų strategija;
- Lengvatinių kainų strategija;
- Jungtinės kainodaros strategija;
- Sekimo lyderiu strategija.
Rečiau yra panaudojamos taip pat tokios strategijos:
- Nekintamų kainų;
- Nesuapvalintų arba psichologinių kainų;
- Kainų grandinėlės.[4, psl.25]
Kainų strategijos rengimo etapai:
Pagrindiniai kainų politikos ir strategijos rengimo elementai ir etapai bei jų tarpusavio ryšiai pavaizduoti 1 paveikslėlyje:
1 pav. Strategijos rengimo etapai
Kainodaros metodai
Rinkos ekonomikoje taikomi įvairūs kainodaros metodai. Tai lemia įvairios priežastys: prekės pobūdis, t.y. plataus vartojimo ar gamybinės - techninės paskirties prekė; prekės naujumas; vienarūšė ar diferencijuota pagal kokybines savybes prekė; turinti vieną pirkėjų rinką ar keletą tos rinkos sektorių; prekės gyvavimo ciklas; firmos tikslas, kurį ji nori įgyvendinti, pasirinkdama kainą; rinkos struktūra, kurioje dirba firma; vyriausybinė kainų politika ir pan.
Kainą firmos suvokia kaip kintamą veiksnį, todėl jos lygis nustatomas labai atsargiai. Spręsdama kainų politikos problemą, firma remiasi šiais trimis samprotavimais (žr.2 pav.).
2 pav. Pagrindinių samprotavimų, į kuriuos atsižvelgia firma nustatydama kainas, modelis
Minimalią kainą lemia gamybos kaštai (produkcijos savikaina), maksimalią - firmos prekės unikalusis vertingumas. Konkurentų ir prekių pakaitalų kainos lemia vidutinį kainų lygį. Apibendrintu pavidalu kainų apskaičiavimo metodika pateikiama 3 pav..
3 pav. Kainos apskaičiavimo modelis
Firma, pasirikdama vieną ar kitą kainos apskaičiavimo metodą, atsižvelgia bent į vieną iš anksčiau nurodytų trijų samprotavimų ir tikisi, kad būtent pasiriktasis metodas padės jai teisingai nustatyti prekės kainą.
Kainos nustatymas kaštų pagrindu:
Seniausia ir tradicinė kainodaros strategija yra pagrįsta kainos sudarymu pagal kaštus. Šiuo atveju prie visų kaštų yra pridedamas norimas gauti pelnas – suma ar procentas.
Pagrindinis šio būdo privalumas slypi jo paprastume. Kainos pagrindas yra bazinės sąnaudos produkcijos vienetui, prie kurių pridedama suma neįskaitytoms išlaidoms padengti ir pelnui sudaryti. Šis metodas ginamas argumentu, kad juo nustatoma ta kainos riba, už kurią žemesnė ji gali būti tik išimtinais atvejais ir ribotam laikui. Jis garantuoja optimalias, bet ne maksimalias įplaukas. Be to, jis atspindi didesnę orientaciją į gamybą ir mažesnę į paklausą rinkoje.
Kainos nustatymas šiuo metodu taip pat gali būti suskirstytas į:
- Visuminių kaštų metodą – naudojant visas sąnaudas kainai nustatyti, prie kintamų sąnaudų pridedamos pastoviosios išlaidos, proporcingai indėliams, kuriuos atskiri kintami kaštai įneša šį gaminį gaminant;
- Tiesioginių sąnaudų metodas – įvertinamos tik tiesiogiai su gamyba susijusios sąnaudos. Šis metodas atskiria kintamus gamybos kaštus nuo pastoviųjų.
Kainos nustatymas vertės pagrindu:
Čia taip pat galima išskirti keletą metodų:
- Kainos nustatymas nenuostolingumo būdu.
Nenuostolingumą naudoja įmonės, kurios pradeda vertinti rinkos veiksniu. Jis leidžia palyginti pelną, kuris gaunamas esant įvairioms kainoms. Padeda įmonei, kuri jau nusistatė pelno normą, parduoti prekę tokia kaina, kuri, esant kažkokiam gamybos dydžiui, padėtų šį pelną gauti.
- Kainos nustatymas pusiausvyros būdu.
Ieškoma kainos, kuri būtų optimalus balansas tarp to, kiek už prekę norėtų mokėti pirkėjas ir firmos sąnaudų prekei pagaminti. Kainos nustatymas pirmiausiai remiasi paklausa o tik po to pasiūla.
- Kainos nustatymas orientuojantis į paklausą.
Yra remiamasi prekės paklausos lygio tyrimais ir ta verte, kurią ši prekė turi vartotojui. Gamybos kaštai yra tik ribojantis veiksnys, kai norima nustatyti ar bus gautas pelnas pardavus prekę už paklausos lygį atitinkančią kainą.
- Kainos nustatymas orientuojantis į konkurencijos lygį.
Šiuo atveju, kainos nustatomos šiek tiek aukštesnės ar žemesnės už konkurentų kainas. Nesiekiama palaikyti pastovų santykį tarp kainų ir sąnaudų ar paklausos. Gali būti palikta ta pati kaina sąnaudoms pasikeitus, vien dėl to kad konkurentai kainų nekeičia. Ir atvirkščiai – kainos keičiamos, kai jas keičia konkurentai, nors jos pačios sąnaudos ar paklausa išliko tokio pačio lygio.
Optimalus kainų lygio nustatymas
Modelį optimaliam kainų lygiui nustatyti parengė Robertas Veinbergas (R.Waynberg). Optimali kaina yra tokia, kuri garantuoja maksimalų pelną. Naudojant šį būdą pirmiausiai surenkama informacija apie kaštus, kainas ir paklausą bei parengiami keli elgsenos variantai.
Paslaugų kainos
Kainos paslaugoms nustatomos analogiškai prekių kainoms. Tikslas – nustatyti tokią kainą, kad ji būtų mažesnė už kliento gaunamą vertę ar naudą. Drauge kainos priklauso ir nuo konkurencijos.
Priedas už specializuotas paslaugas skiriamas nepriklausomai nuo to, ar jų vertė yra didesnė ar mažesnė, lyginant su paprastų paslaugų tarifais. Klientai aukštai vertina specialias žinias ir specifines technines paslaugas. Jie pasiruošę už jas daugiau mokėti, nes įsitikinę, kad įsigyja retai apsitaikančias paslaugas, reikalingas jų specifinės problemoms išspręsti. Tarifai nustatomi pagal laiką paslaugai įvykdyti ir bendrą laiką (marketingas, kanceliarinis darbas, prastovos tarp klientų aptarnavimo).
Kainos derybose vaidina didelį vaidmenį. Derybų metu analizuojant bet kurią situaciją, reikia imtis šių priemonių:
- Nustatyti tikslus bei uždavinius;
- Įvertinti vidines firmos galimybes;
- Apskaičiuoti pelną įvairiems pasiūlymams ar kainų lygiams;
- Įvertinti galimybes varžyboms laimėti įvairių kainų atvejais. [4, psl. 28-41].
Pirkėjo jautrumas kainoms ir jo valdymas
Pirkėjų jautrumas kainoms
Vartojimo prekių rinkoje nuolat ir pastoviai susiduriama su pirkėju, kuris blogai informuotas apie rinkoje esančias alternatyvas, veikia ne pačiu racionaliausiu būdu, o kartais linkęs į ,,parodomąjį” vartojimą. Tai tokia situacija, kai žmonės patenkina savo pagrindinius materialinius poreikius, jų elgesį pradeda lemti demonstratyvaus išlaidumo dėsnis. Žmonės pradeda pirkti tam, kad parodytų aplinkiniams savo gerovę ir pabrėžtų gyvenime pasiektą sėkmę.
Dėl to reikia žinoti veiksnius, nuo kurių priklauso, kaip viena ar kita pirkėjų grupė suvokia kainą. Tokį tyrimą reikia atlikti kiekvienai rinkos nišai. Dažniausiai skiriama 10 veiksnių, kurie apibūdina pirkėjų jautrumą kainai:
- Prekių sukeičiamumas;
- Unikalumas;
- Persiorientavimo išlaidos;
- Palyginimo sunkumai;
- Kokybės įvertinimas pagal kainą;
- Prekės brangumas;
- Galutinio rezultato reikšmingumas;
- Galimybė paskirstyti išlaidas;
- ,,Teisingos” kainos matas;
- Atsargų kaupimo galimybė.
Nuolaidos kaip kainos politikos priemonė
Labai naudinga ir lanksti kiekvienos firmos marketingo politikos priemonė gali ir turi būti kainų nuolaidų sistema. Kilusi iš tradicinio kiekvieno turgaus papročio mažinti kainą pirkėjui, kuris perka daugiau, dabartinė nuolaidų sistema tapo ypatingai rafinuota, o nuolaidos labai įvairios. Savo komercine prigimtimi nuolaida gali būti vieno iš dviejų tipų:
- Planinė nuolaida – tai firmos gamintojos organizuojama savo prekių reklama, kurioje nurodomos jos prekėmis prekiaujančios prekybos firmos. Taip firma gamintoja taupo savo prekybos agentų lėšas firmų vardams reklamuoti.
- Taktinė nuolaida – visos kitos nuolaidos gali būti priskirtos prie pastarųjų, nes jas visas jungia ekonominis šaltinis – pelnas. Jų tikslas yra taip pat bendras – suformuoti taip pat papildomus stimulus, kad pirkėjas ryžtųsi pirkti. Pagrindinėms taktinių nuolaidų rūšims galima priskirti šias nuolaidas:
- Kiekio;
- Sezoninė;
- Nuolaida už greitą atsiskaitymą;
- Naujos prekės pardavimo skatinimo;
- Prekių komplektui nuolaida;
- Nuolaidos ištikimiems arba prestižiniams pirkėjams.
Komercinio kontrakto samprata
Kontraktas yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis, suteikianti šalims tam tikras teises ir pareigas. Dviejų ar keleto šalių užsienio prekybos sandoriai įforminami kontraktu, kuris paprastai sudaromas raštu. Santykiai, kylantys iš kontrakto, vadinami kontraktiniais, o šalių įsipareigojimai- įsipareigojimais pagal šį kontraktą.
Tarptautiniu kontraktu suprantamas sandoris tarp 2 ar keleto šalių, esančių skirtingose valstybėse, tiekti nustatytą kiekį prekių ir/arba paslaugų pagal šių šalių suderintas sąlygas.
Šalių susitarimai įforminami raštu dokumente, kurie įvairiose šalyse gali būti įvardijami skirtingai: “kontraktas” (angl. contarct), “susitarimas” (angl. agreement), bendrasis kontraktas (angl. general agreement). Taip pat gal būti naudojamas terminas “sutartis” (angl. contract). Atsižvelgiant į objektą, taip pat kitas sąlygas, yra skirtingų rūšių kontraktai, besiskiriantys forma ir turiniu. Bendrosios kontraktų sudarymo taisyklės atsispindi įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose (susitarimuose, konvencijose, taisyklėse), taip pat daugybėje metodinių dokumentų.
Kontraktai gali būti konsensualūs (sudarant tokius kontraktus pakanka šalių susitarimo) ir realūs (juos sudarant ir vykdant reikia atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., gauti banko garantiją, kreditą, paskolą, turtą ar pan.).
Kontraktų rūšys
Yra skiriamos kelios pirkimo - pardavimo kontraktų rūšys:
- Vienkartinio tiekimo kontraktai- vienkartinis susitarimas (sandoris), kuris numato prekių kiekio pateikimą tam tikrai datai. Prekės pateikiamos vieną arba kelis kartus per nustatytą laiką. Įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, juridiniai santykiai tarp šalių nutraukiami. Skiriamos tokios vienkartinių kontraktų rūšys:
- trumpais tiekimo terminais, būdingi žaliavinių prekių tiekimui; terminai gali būti nustatomi konkrečiai datai ar laikotarpiui ir be konkrečių terminų (nedelsiant, po derliaus nuėmimo, prasidėjus navigacijai);
- ilgais tiekimo terminais, būdingi komplektiniams ir sudėtingiems įrengimų tiekimams, laivams, tiekimo terminai - 3…5 ir daugiau metų.
- Kontraktai su periodiniais tiekimais numato reguliarų (periodinį) tam tikro prekių kiekio, prekių partijos tiekimą per visą numatytą kontrakto sąlygomis laiką, kuris gali būti trumpas - trumpalaikis kontraktas, paprastai vieneri metai, ir ilgalaikis - nuo 5 iki 10, o kartais net iki 20 metų.
- Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti skiriasi savo įvairove, sudėtingu turiniu, daugybe skirtingų sąlygų, pirkėjų ir pardavėjų įsipareigojimų formulavimų subtilybėmis.
Ilgalaikiai kontraktai paprastai sudaromi tiekti žaliavas ir pusfabrikačius, anglį, naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, celiuliozės ir popieriaus produkciją.
Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti numato ryšius tarp įrengimo eksportuotojo ir pirkėjo importuotojo, taip pat tarp specializuotų firmų -subtiekėjų, dalyvaujančių tiekiant tokius komplektus.
Priklausomai nuo apmokėjimo už prekes formos, skiriami kontraktai apmokami pinigais ir visiškai (ar iš dalies) apmokami prekėmis. Dabartiniu metu plačiai paplitę mišrios formos apmokėjimo formos kontraktai.
Kontrakto struktūra ir turinys
Sudarant kontraktus, dažnai naudojamasi tipiniais kontraktais.
Tipinis kontraktas- tai pagal nustatytas taisykles parengtas dokumentas, kuriame pateikti konkrečios sutarties sąlygų pavyzdiniai formulavimai. Tipinis kontraktas neturi juridinės galios ir susitariančios šalys neprivalo griežtai laikytis jo turinio. Svarbiausia tipiniame kontrakte yra tai, kad jis padeda suformuluoti būtinas kontrakto sąlygas sugaištant kuo mažiau laiko. Kiekvienas sandoris sudaromas konkrečioje, dažnai net unikalioje situacijoje. Todėl suprantama, kad tipinis kontraktas negali numatyti visų niuansų. Taigi tipinis kontraktas yra tik gairės, padedančios sudaryti realios sutarties dokumentus.
Praktinėje verslo veikloje žinoma nemažai užsienio prekybos sutarčių rūšių. Daugiausia paplitusi tarptautinė pirkimo pardavimo sutartis. Kita, mažiau paplitusi,- tarptautinė barterinių mainų sutartis. Gana dažnai tarptautinės prekybos praktikoje naudojama tarpininkavimo arba atstovavimo sutartis.
Kontraktą paprastai sudaro:
- preambulė;
- kontrakto dalykas (objektas);
- prekės kokybės nustatymo būdas;
- kaina ir bendra kontrakto suma;
- prekių pristatymo terminai;
- mokėjimo sąlygos;
- prekių įpakavimas ir markiravimas;
- pardavėjo garantijos ir sankcijos;
- draudimas;
- fors mažoro išlyga;
- arbitražas;
- kitos sąlygos.
Preambulė
Kontrakto tekstas paprastai pradedamas preambule, kurioje nurodomi jį sudarančių šalių detalūs juridiniai adresai (juridinio asmens pilnas pavadinimas; asmens, atstovaujančio juridinį asmenį, pavardė ir vardas, pareigos; sąskaitos banke numeris ir kiti banko rekvizitai). Preambulėje taip pat nurodomas kontrakto registravimo numeris, jo pasirašymo data ir vieta.
Kontrakto dalykas
Šiame kontrakto skyriuje nurodoma sandorio rūšis (pirkimas- pardavimas, lizingas, ranga ar kt.). Čia taip pat nurodomos ir bazinės kontrakto sąlygos, prekės pavadinimas ir kiekis, pavyzdžiui “<…>Pardavėjas pardavė, o Pirkėjas nupirko FOB Klaipėdos jūrų uoste vieną automobilį “Rover” <…>”.
Prekės kokybės nustatymo būdas
Prekės kokybė- tai visuma parametrų, iš kurių sprendžiama, ar prekė tenkina pirkėjo reikalavimus. Kokybė gali būti nustatoma tokiais būdais:
- iš kontrakte nurodyto standarto ar techninių sąlygų;
- iš kokybės sertifikatų;
- iš daiktinių pavyzdžių. Kontrakto šalys suderina ir patvirtina prekės etaloną. Kontrakte nurodoma pasirinkto etalono pavyzdžių skaičius ir prekių kokybės palyginimo su etalonu tvarka. Paprastai atrenkami 3 pavyzdžiai: vienas paliekamas pirkėjui, vienas- pardavėjui ir dar vienas - nepriklausomai organizacijai (pvz., Prekybos ir pramonės rūmams). Kontrakte fiksuojamas pavyzdžio saugojimo laikas;
- apžiūrint prekes. Šis būdas taikomas parduodant prekes aukcionuose ir iš sandėlių;
- iš kitų požymių, pvz., iš produkcijos specifikacijų, sudėties ir pan.
Kaina ir bendra kontrakto suma
Kontrakto šalių susitarimu prekės kaina fiksuojama kontrakto tekste vienos iš šalių nacionaline valiuta ar trečios šalies valiuta. Atsiskaitymams tarp pardavėjo ir pirkėjo gali būti pasirenkama ir kita valiuta, t.y. nebūtinai ta, kuri užfiksuota kontrakte. Esant nestabilioms valiutoms, kainos fiksuojamos stabilia valiuta, o mokėjimai- dažniausiai šalies importuotojos valiuta.
Prekės pateikimo terminai
Pateikimo terminas- laiko periodas (kalendorinė data), per kurį pardavėjas turi pateikti prekes į kontrakte numatytus geografinius punktus. Paprastai kontrakte nurodoma konkreti kalendorinė data.
Mokėjimo sąlygos
Šiame kontrakto skyriuje šalys fiksuoja susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymo formos ir tvarkos bei mokėjimo įvykdymo garantijų.
Atsiskaitymo formos gali būti labai įvairios. Dažniausiai naudojamos šios: atsiskaitymas banko pervedimu; čekiais; akredityvinis atsiskaitymas; atsiskaitymas inkaso; atsiskaitymas kreditan
.
Prekių įpakavimas ir markiravimas
Prekių įpakavimo reikalavimai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius.
Bendruosius prekės įpakavimo reikalavimus sąlygoja pardavėjo įsipareigojimai garantuoti prekių saugumą jas transportuojant. Pagal INCOTERMS sąlygas prekės pirkėjui turi būti pristatytos tokiame įpakavime, kuris leistų prekes transportuoti jūrų ir vidaus vandenų transportu. Pardavėjas privalo atsakyti už prekių sugadinimą, jeigu tai atsitiko dėl netinkamo jų įpakavimo.
Prekės markiravimas yra svarbus tarptautinių sutarčių elementas, kuris atlieka tokias funkcijas:
- nurodo kaip transportuotojas turi elgtis su prekėmis;
- informuoja apie pavojus, kurie gali iškilti netinkamai elgiantis su kroviniu;
- suteikia informaciją apie pirkėją, pardavėją, kontrakto numerį, įpakavimo vieneto numerį, paskirties punktą, prekės gabaritus, partijos dydį, pakrovimo ir iškrovimo instrukcijas (“viršus”, “apačia”, “nemėtyti” ir kt.).
Garantijos
Kontraktuose pardavėjas įtvirtina garantijas pirkėjui. Pardavėjas garantuoja prekių atitikimą techninėms kontrakto sąlygoms, nacionaliniams ar tarptautiniams standartams. Jei prekės neatitinka techninių kontrakto sąlygų, pirkėjas per garantinį laiką gali pareikšti pardavėjui pretenzijas dėl prekių kokybės. Tokiu atveju pardavėjas turi pašalinti atsiradusius prekės defektus arba pakeisti defektinę prekę kita.
Draudimas
Šiame skyriuje aptariamos keturios pagrindinės draudimo sąlygos: kas draudžiama (kokia prekė); kokia rizika apdraudžiama; kas apdraudžia; kieno naudai draudžiama.
Fors mažorinė išlyga (nenugalimos jėgos aplinkybės)
Kontrakto įvykdymui gali turėti įtakos iš anksto nenumatytos aplinkybės, atsiradusios dėl nenumatytų ir neįveikiamų ypatingų aplinkybių. Tokios aplinkybės vadinamos fors mažorine išlyga. Tai blokada; gaisras, potvynis, streikai, sukilimai, audros, žemės drebėjimai ir pan. aplinkybės. Kai kurių valstybių teisėje (Britanijos) joms nepriskiriamos aplinkybės, priklausančios nuo žmogaus veiklos (karas, streikas).
Arbitražas
Arbitražas- specialus organas turtiniams ir neturtiniams ginčams spręsti. Arbitražiniai teismai yra dviejų rūšių:
- pastoviai veikiantis arbitražas, kuriuose ginčai sprendžiami pagal juose galiojančius reglamentus. Toks arbitražas paprastai veikia prie prekybinių rūmų, biržų, prekybos ir pramonės asociacijų;
- “ad hoc” arbitražas, kurie sudaromi pagal konkretų kontraktą iškilusiems ginčams spręsti.
Kitos sąlygos
Šiame kontrakto skyriuje gali būti aptartos įvairios papildomos sąlygos, pvz., kontrakto sąlygų pakeitimo ar papildymo tvarka, pasirašytinų kontrakto egzempliorių skaičius, kontrakto apimtis puslapiais bei kiti svarbūs patikslinimai.
PRAKTIKA
UAB,,Netas” aprašymas
Teisinė įmonės veiklos organizavimo forma
Įmonės registravimas yra procesas priklausantis nuo registruojamos įmonės statuso. Aš pasirinkau uždarąją akcinę bendrovę. UAB palyginti su individualia įmone turi svarbų privalumą – jos turtinė atsakomybė yra ribota: nariai atsako tik ta turto dalimi, kurią jie įnešė įsigydami akcijas. UAB steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas Nr. I-528, priimtas 1994m. liepos 5 d., ir vėlesni jo pakeitimai, kiti norminiai aktai.
Bendrovė bus registruojama savivaldybės Rejestro tarnyboje, prieš tai:
- Sudarant steigimo sutartį ir ją notariškai patvirtinant;
- Atidarant kaupiamąją sąskaitą banke;
- Parengiant bendrovės įstatus;
- Išplatinant akcijas;
- Parengiant steigimo ataskaitą;
- Sušaukiant steigiamąjį susirinkimą;
- Sudarant valdymo organus;
- Pateikiant dokumentus registruoti bendrovę.
UAB taip pat būtina iš anksto užregistruoti firmos vardą Valstybiniame patentų biure.
Steigimo sutartis – tai pirmasis oficialus dokumentas, kurį pagal įstatymą turi sudaryti steigėjai. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
- Steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai;
- Bendrovės pavadinimas – UAB ,, Informacinės technologijos” ;
- Bendrovės steigimo būdas;
- Steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
- Kiekvieno steigėjų įsigyjamų akcijų skaičius;
- Akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai;
- Steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
- Ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
- Steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei.
Sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys.
Norint atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke, reikia įnešti pradinį įnašą, ne mažesnį nei 2500 Lt. Tam tikslui užpildomas banke gaunamas blankas, susidedantis iš 3 dalių: pranešimo, kvito bei orderio.
Bendrovės įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta: bendrovės pavadinimas, buveinė, ūkinė veikla, akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka, įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis pagal akcijų klases, akcijų skaičius pagal klases, nominali jų vertė ir suteikiamos teisės, apmokėjimo už akcijas tvarka, vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas tvarka, stebėtojų tarybos, vadybos, revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija, visuotinių akcininkų susirinkimų kompetencija, jų šaukimų bei balsavimų juose tvarka, pelno paskirstymo taisyklės, bendrovės pranešimų skelbimo, bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
Bendrovės įstatai turi būti visų steigėjų pasirašyti, o parašai patvirtinti (fizinių asmenų – notariškai).
Uždarosios akcinės bendrovės akcijos platinamos uždaruoju būdu, t.y. jas įsigyja tik uždarosios akcinės bendrovės steigėjai. Jau sudarant bendrovės steigimo sutartį, nustatomas kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas - 10000 Lt.
Steigiamasis akcininkų susirinkimas atlieka labai svarbų vaidmenį steigiant bendrovę. Jam pagal Akcinių bendrovių įstatymą taikomos visos visuotinio akcininkų susirinkimo nuostatos.
Įmonės komercinės - ūkinės veiklos aprašymas
Verslo idėja
UAB,,Netas” tikslas – tapti autoritetingiausia Lietuvoje, o vėliau ir kaimyninėse šalyse kompanija, prekiaujančia interneto svetainių sukūrimo, palaikymo ir aptarnavimo paslaugomis.
Taip pat įmonės paslaugų spektras laikui bėgant didės. Įmonei įsitvirtinus vietinėje rinkoje, planuojamos teikti šios paslaugos:
- Domeno vardo registracija ir priežiūra;
- Virtualaus serverio sukūrimas ir aptarnavimas;
- Programinės įrangos įdiegimas, priežiūra ir konsultacijos;
- Įvairiausių rūšių apmokymai;
- Elektroninio pašto paslaugos.
Produktai
Pirmiausiai tikriausiai vertėtų apžvelgti pagrindinę įmonės planuojamos veiklos sritį – internetinių svetainių palaikymas, kitaip dar vadinamas hostingas (angl.hosting).
Kas yra hostingas? Hostingas tai yra serverio vieta skirta informacijai talpinti. Hostingas (kitaip dar vadinamas palaikymu) - tai grupė atskirų papildomų interneto paslaugų, kurios būtinos įmonėms, norinčioms moderniai bendrauti internete. Šiuolaikiškai kompanijai solidu turėti savo kompanijos pavadinimo elektroninio pašto adresus (pvz. [email protected] ) bei savo interneto svetainę (pvz. www.manofirma.lt ). Hostingo paslaugos esmė - būtent tokio elektroninio pašto, interneto svetainių bei kitų interneto objektų aptarnavimas.
Plečiantis įmonei planuojamas yra internetinių puslapių kūrimas. Paskutiniai rinkos tyrimai rodo, jog ši rinkos terpė dar nėra perpildyta ir juo labiau ši rinka nuolatos didėja.
Panaudoti interneto erdvės suteikiamas galimybes savo verslui tikriausiai yra kiekvienam verslininkui savaime suprantamas žingsnis sėkmingos veiklos link. Planuojama siūlyti - individualius WEB sprendimus - nuo planavimo ir konsultacijų iki įgyvendinimo, publikavimo ir aptarnavimo.
Kas yra WEB svetainės?
WEB svetainės - nors ir nauja, bet greitai tapusi beveik kasdienine, XXI amžiaus verslo sąvoka. Vis didėjantis asmeninių kompiuterių plitimas, globali interneto tinklo infrastruktūra ir informacinės visuomenės vystymasis atvėrė naujas verslo, reklamos ir bendravimo galimybes. Svarbu yra ne tik išnaudoti šį technologinį potencialą, bet ir teisingai pasirinkti įėjimo į naują rinką strategiją, priemones ir veiksmus. Tik subalansuoti tikslai, optimalios investicijos bei geras paslaugos tiekėjų pasirinkimas gali pateisinti lūkesčius ir atnešti sėkmę.
Interneto svetainė turi būti kuriama kaip sudėtinis rinkodaros komplekso elementas, o ne tik kaip informacinių technologijų pasiekimų demonstracijos vieta. UAB,,Netas” pradės nuo strategijos parengimo, apibrėžiame aiškius būsimos svetainės tikslus. Nusprendus kurie įmonės produktai ir paslaugos turėtų būti pristatomi internete, bus nustatyta būsimos WEB svetainės tikslinė auditorija. Atlikus konkurentų interneto tinklapių analizę, suformuosime pradinę WEB svetainės koncepciją. Po analizės ir pagrindinių reikalavimų nustatymo sudarysime veiksmų planą. Peržiūrime tris pagrindinius WEB svetainės aspektus: turinį, rėmimą (promotion) ir priežiūrą.
Kadangi WEB svetainės skirtos lankytojų naudojimui, tad ir jos dizainas turėtų padėti žmonėms greitai surasti dominančią informaciją, lengvai orientuotis viduje ir paprastai pasinaudoti svetainėje integruotomis funkcijomis. Dizainas turi būti draugiškas vartotojui ir draugiškas naudojimui. Vizualiai WEB svetainė turi perteikti tą pačią pagrindinę mintį, tą pačią pagrindinę žinutę, kuri bandoma perduoti kompanijos klientams per tradicines komunikacijos priemones. WEB svetainių dizainas - bendras marketingo, vadybos ir kūrybos specialistų darbas.
Kalbant apie pačias svetaines –turinio valdymo sistemos (TVS) yra neatsiejama jų dalis.
TVS sistemos - pastaruoju metu vis populiarėjantis sprendimas interneto svetainėse. Atskirdamos grafinę ir tekstinę WEB svetainės dalis TVS sistemos leidžia įmonės darbuotojams, greitai ir paprastai atnaujinti ar papildyti publikuojamą informaciją, išlaikant vientisą stilių. Privalumų naudojant TVS sistemas yra tikrai daug: ir informacijos atnaujinimo operatyvumas, ir "sugedusio telefono" (diskomunikacijos) pašalinimas, ir pats turinio atnaujinimo proceso paprastumas - įmonės darbuotojams nereikia gilių interneto technologijų žinių.
Kas yra virtualus interneto serveris (virtual server)?
Virtualus interneto serveris reiškia tai, kad jūs turėsite savo nuosavą interneto adresą (http://www.jusu-vardas.com), be jokių išlaidų kompiuterio ar programinės įrangos pirkimui. Turėdami virtualų serverį, jūs naudositės mūsų serverio resursais. Tai nieko nesiskiria nuo to, kai jūs turite savo nuosavą interneto serverį, kadangi InterNIC’e jūsų virtualaus serverio adresas bus registruotas jūsų vardu. Jūs taip pat sėkmingai galėsite pristatyti savo kompaniją adresu (www.jusu-kompanija.com) ir turėti savo firmos elektroninį paštą. ([email protected]).
Dar viena planuojama veiklos sritis – programinės įrangos įdiegimas, priežiūra ir konsultacijos. Nepastovumas IT rinkoje progresuoja labai greitai. Naujos technologijos keičiamos dar naujesnėmis ir pan. Savaime suprantama, jog programinės įrangos poreikis yra milžiniškas, juo labiau Lietuvos rinkoje. Todėl viena iš perspektyvių sričių, kur įmonė planuoja vystyti savo veiklą ir yra prekyba programine įranga, licenzijomis, programinės įrangos diegimas ir priežiūra.
Produktų realizavimo rinkų analizė
Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros perspektyva Lietuvoje parengta atsižvelgiant į padėtį Lietuvoje, tendencijas, išryškėjusias pasaulio informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtroje, o taip pat remiantis duomenimis apie informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus dalies bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje perspektyvas 2000 – 2010 metais, gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus bei teikiant aukštos pridėtinės vertės paslaugas. [3 literatūros šaltinis].
Laikotarpis iki 2010 metų bus toks, kad jame:
- Ypatingą reikšmę turės sprendinių priėmimo ir jų įgyvendinimo greitis, naujoviškas veikimo lankstumas, konkurencingumas, sugebėjimas kooperuoti;
-
Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros priemonių panaudojimas bus būtina sėkmingos konkurencijos ir kooperavimo sąlyga.
Bendros tendencijos pasaulyje informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje:
Pagrindinės tendencijos, pasireiškiančios pasaulyje ir turinčios įtakos potencialiai UAB ,,Netas” rinkai yra šios:
-
Sparčiai didėja Interneto, kompiuterių ir mobilių telefonų skverbtis pasaulyje. 2001 metais Interneto vartotojų pasaulyje buvo (kompanijos eMarketer duomenys, http://www.emarketer.com) 445.9 milijonų, planuojama kad 2004 metais šis skaičius pasieks 709.1 milijonų. ES šalyse Internetu naudojosi 40 % gyventojų, prognozuojama, kad 2010 m. šis skaičius išaugs iki 70 %.
- Išsivysčiusiose šalyse jau pastebimos prisisotinimo tendencijos, ir ši skverbtis kai kuriose šalyse jau didėja „skaitmeninės atskirties“ mažėjimo sąskaita (pvz.: JAV vis labiau Internetą naudoja ir mažas pajamas turintys gyventojai). Prisisotinimo tendencijos ir skverbties sulėtėjimas pastebimi ir tose ES valstybėse, kuriose namų ūkio ,,įtinklinimas” jau pasiekė 60 %. Tačiau iki įsisotinimo tendencijų dar toli Azijoje, Pietų Amerikoje, Rytų ir Centrinėje Europoje, Afrikoje.
-
Kompanijos Yankee Group (http://www.yankeegroup.com) atliktos analizės duomenimis per ateinančius 5 metus Interneto skvarba Centrinės ir Rytų Europos namų ūkiuose sparčiai augs – prognozuojamas jos padidėjimas nuo dabartinių 5 % iki 21 % 2005 m., tačiau liks gerokai mažesnė, nei Vakarų Europoje. Palyginimui - ES šalyse 2001 m. gruodį prie Interneto buvo prisijungę 38 % namų ūkių (Europos Komisijos ataskaita).
- Kaip rodo Europos Komisijos 2001 m. tyrimas, ITT taip pat daro didelį teigiamą poveikį verslo santykiams. ITT panaudojimas įgalina sumažinti veiklos kaštus (pvz.: pristatymo kaštai sumažėja net 10 %), tuo pačiu gerinamas verslo konkurencingumas.
- Didėja mokamų paslaugų per internetą kiekis. Ateityje ši tendencija dar labiau ryškės, ypač plintant plačiajuosčio interneto paslaugoms. Nemokamai daugeliu atveju, bus teikiamos tik paprasčiausios paslaugos, daugiausia siaurajuosčiu internetu. Taip pat prognozuojama, kad vis daugiau pinigų bus išleidžiama (ypač Europoje) mobiliais telefonais pasiekiamam turiniui.
-
Sparčiai didėja įsilaužimų į kompiuterines sistemas per Internetą skaičius. Organizacija CERT/CC (http://www.cert.org) užregistravo 21756 incidentų (įsilaužimai arba rimtos klaidos). 2001 m. tokių incidentų jau užregistruota 52658, t.y. 2,4 kartų daugiau. Sparčiai didėja ir išlaidų, skirtų informacinių technologijų saugumui gerinti dydis.
- Vis labiau vertinamas ir reikalingas žinojimas, kaip panaudojant ITT galima pagerinti informacijos surinkimą, apdorojimą ir panaudojimą, ir tuo pačiu padaryti efektyvesnę organizacijų (verslo, valdžios bei visuomeninių) veiklą. Specialistų šioje srityje poreikis labai didelis ir artimiausiu metu prognozuojamas šio poreikio tolesnis didėjimas. Kaip rodo Amerikos informacinių technologijų asociacijos tyrimas, atliktas JAV 2001 metų pradžioje, Interneto verslo įmonių krizė 2000-2001 m. specialistų trūkumo problemą sušvelnino tik laikinai ir padidino reikalavimus jų kvalifikacijai.
Galimos plėtros kryptys
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pasaulines tendencijas ir Lietuvos rinkos plėtros potencialias galimybes, galima prognozuoti, kad UAB,,Netas” Lietuvoje perspektyvu plėtoti paslaugas tokiose kryptyse:
- Kompiuterių tinklų ir sistemų kūrimas, jų priežiūra ir aptarnavimas.
- Elektroninių atsiskaitymo per skaitmeninius tinklus paslaugų teikimas.
- Transporto srautų aptarnavimo ir logistikos sistemų kūrimas ir aptarnavimas.
- Geografinių sistemų kūrimas ir aptarnavimas.
Įmonės veiklos šakos (rinkos) trumpas apibūdinimas
Šakos rinkos identifikavimas
Vartotojai
Potencialūs vartotojai – visos įmonės neturinčios savo internetinio portalo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujai susikūrusioms įmonėms. Visus vartotojus būtų galima suskirstyti į tris grupes:
- Fiziniai asmenys;
- Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai;
- Didžiosios įmonės.
Pagrindinis dėmesys pradžioje bus skiriamas antrajai grupei, idant norit patenkinti trečiosios grupės poreikius reikalingos didelės investicijos. Pirmoji grupė – tai asmenys, kurie nori susikurti savo individualius puslapius arba tiesiog pasinaudoti hostingo paslaugomis. Šis rinkos segmentas nėra labai pelningas, todėl kad šios grupės poreikiai, įmonės aplinkoje išreiškiami MB, yra minimalūs. Todėl marketingo strategijos kūrimas šiam segmentui gali būti nuostolingas.
Paslaugų pirkimo motyvai – klientų, tai yra perkančiosios įmonės, sėkmingesnės veiklos garanto užtikrinimas. Stabilaus ryšio, geros paslaugų kokybės užtikrinimas – įmonės prestižo gerinimas.
Įmonės strateginiuose planuose numatoma per pirmus metus išsikovoti 5 proc. Lietuvos rinkos. Kadangi konkurencija išlieka, nepaisant didelio rinkos potencialo – per 5 metus planuojama pasiekti 10 proc. Lietuvos rinkos dalies.
Taip aktyviai planuojama skverbtis į užsienio šalių rinkas. Pagrindinis konkurencinis pranašumas yra paslaugų kainos ir kokybė.
Konkurentai
UAB "Netas" paslaugos rinkoje suteikia konkurencinį pranašumą kokybės ir marketinginių priemonių dėka.
Žinomi konkurentai:
- VERDAMUS, UAB
Baltų pr. 129-28
LT-3040 Kaunas
Į.K.: 3601056
- Baltnetos komunikacijos, UAB
J.Galvydžio g. 5, 2042 Vilnius
Tel. (8-5) 274 5 444
- ELNETA, UAB
Vytenio 53-2, Vilnius
Tel.: +370-686-60909
- Hostingas.com
Jungtinėje Karalystėje registruotas įmonės padalinys;
Tel: +44 77 3243 3131
- Sprendimai.net
Bendra Lietuvos Olandijos įmonė;
El.paštas: [email protected] ;
- Cisco System Lietuva
Šeimyniškių g. 3
LT-2600 Vilnius
Tel: +370 5 2750300
- Informacijos tinklas, UAB
Kalvarijų g. 130-131, Vilnius;
Tel: 370 5 2772355
Daugumos konkurentų finansiniai rodikliai rodo, jog jos vykdo pelningą veiklą, iš to galima padaryti išvadą, jog rinka tikrai dar nėra visiškai prisotinta. Stipriausia iš konkurenčių laikoma UAB ,,Baltnetos komunikacijos”. Ji šiuo metu užima didžiausia rinkos dalį.
Stipriosios konkurentų pusės:
- Patirtis;
- Esami klientai ir jų rekomendacijos;
- Rinkos išmanymas;
- Galimybė varijuoti kainomis.
Silpnosios konkurentų pusės:
- Nepakankamas dėmesys marketingui;
- Didelė paslaugų įvairovė;
UAB,,Netas” teikiamų paslaugų kainų nustatymo principai
Kainų politika ir kainos
Atsižvelgiant į visus išnagrinėtus veiksnius – nutarta taikyti kainos nustatymo strategiją orientuotą i konkurentus.
Planas ,,Net Eko”
Išanalizavus esamas konkurentų kainas, nuspręsta būsimiems klientams pasiūlyti tokią kainos nustatymo metodiką.
1 lentelė. Planas Net Eko
Tokiu būdu kiekvienas klientas gali apsiskaičiuoti būsimos paslaugos kainą, o svarbiausia nepirkti daugiau nei jam reikia. Paslaugos kaina apskaičiuojama pagal formulę:
Kaina= HDD*4,99 + MAIL*0.49 + DF*1 + PP;
Kur,
HDD – vieta kietajame diske (MB);
MAIL – pašto dėžučių skaičius;
DF – duomenų srautas per mėnesį (GB);
PP – papildomos paslaugos.
Pavyzdžiui klientas norintis turėti 100 MB kietajame diske, 10 pašto dėžučių ir planuojantis, jog mėnesinis duomenų srautas bus 2 GB, per mėnesį mokės 505,9 litus (4,99*100+0,49*10+1*2).
Stambiesiems klientams bus suteikta galimybė pasirinkti vieną iš paslaugos teikimo planų, kurie savo ruožtu yra pigesni lyginant su bendruoju kainos nustatymu t.y., planu ,,Net Eko”.
Stambiais klientais laikomi klientai atitinkantys bent šiuos reikalavimus:
- Vieno mėnesio nuomojamų MB skaičius kietajame diske yra 150 arba daugiau.
- Pašto dėžučių skaičius 30 arba daugiau;
- 5 GB mėnesinis duomenų srautas.
Planas ,,Net Business”
Šis planas taip pat yra suskaidytas į 3 grupes, taip pat priklausomai nuo perkamos paslaugos kiekio:
2 lentelė Net Business Small
Atitinkant šiuos reikalavimus kaina apskaičiuojama šiuo būdu:
Net Business Small = Net Eko – 5%;
3 lentelė Net Business Average
Atitinkant šiuos reikalavimus kaina apskaičiuojama šiuo būdu:
Net Business Average = Net Eko – 12%;
4 lentelė Net Business Large
Atitinkant šiuos reikalavimus kaina apskaičiuojama šiuo būdu:
Net Business Large = Net Eko – 16%;
Visos kainos apskaičiuotos be PVM.
Kainos nustatyme mūsų atveju psichologinio veiksnio naudojimas pasireiškia tuo, jog kainos išreikštos vienetais, o ne galutinės. Taip pat kainos nėra suapvalintos – pvz.,0,49, o ne 0,5.
Nuolaidų sistema
Kainos formavimo strategijoje taip pat yra numatomos nuolaidos.
Nuolaidos pastoviems klientams:
- Klientams, kurie naudojasi mūsų paslaugomis 1 metus, daroma 10 procentų nuolaida;
- Klientams, kurie naudojasi mūsų paslaugomis 2 metus, daroma 15 procentų nuolaida;
- Klientams, kurie naudojasi mūsų paslaugomis 3 metus ir daugiau, daroma 20 procentų nuolaida;
Nuolaidos klientams atsiskaitantiems iš anksto:
- Klientams, mokantiems už pusę metų į priekį, taikoma 5 procentų nuolaida;
- Klientams, mokantiems už metus į priekį, taikoma 10 procentų nuolaida;
- Klientams, mokantiems už dvejus metus į priekį, taikoma 15 procentų nuolaida.
Esant techniniams nesklandumams, klientams, priklausomai nuo gedimo pobūdžio, yra siūlomos kompensacijos.
Be visų šių nuolaidų taikoma lanksti kainos nustatymo strategija, kuriantiems www puslapius.
Eksporto kainų kalkuliavimas
Kadangi visos paslaugos teikiamos internetu, jokių papildomų eksporto kaštų neatsiranda. Nesant papildomiems kaštams – paslaugos kainos išlieka tokios pačios. Šiuo atveju nukenčia vartotojas, kuris moka komisinius mokesčius už atsiskaitymus.
Optimalaus kainų lygio nustatymas
Pagal optimalaus kainų lygio modelį apskaičiuosime įvairius kainų variantus.
Kainos ir paklausos tarpusavio ryšys gali būti išreiškiamas lygtimi:
, kur a ir b koeficientai, p – kaina;
Kaštai:
, kur - pastovieji kaštai, - kintamieji kaštai; u – pardavimo apimtys.
Taikant mažiausių kvadratų metodą, reikia nustatome koeficientus a ir b:
Pelnas lygus:
, kur S – įplaukų vertinė išraiška.
Pardavimų apimtys vertine išraiška bus:
Galutiniam apskaičiavimui naudojamos lygtys:
Kadangi įmonės veikla yra internetinių paslaugų teikimas, todėl paslaugos teikimo kaštus yra itin sunku nustatyti. Juo labiau kai paslauga susideda iš keleto specifinių dalių. Todėl optimalaus kainų lygiui nustatyti pasirinksiu svarbiausią paslaugos dalį – internetinių svetainių palaikymą, arba kietojo disko nuomą. Kintamuosius kaštus skaičiuosime taip pat 1 MB.
Lt.per mėnesį. ( patalpų nuoma, amortizacija)
Lt/ 1 MB per mėnesį. (atlyginimai, mokesčiai, transporto sąnaudos, kitos sąnaudos).
Darome prielaidą kad kainos ir paklausos priklausomybė yra tokia:
5 lentelė Kainos ir paklausos priklausomybė.
Randame koeficientus a ir b mažiausiųjų kvadratų metodu:
6 lentelė. Skaičiavimų duomenys.
; tada
; , tada
Iš lygties apskaičiuojame u, esant įvairioms kainoms p=(1...7);
Pajamos S iš pardavimo nustatomos kaip sandauga, tada ;
Gamybos kaštai ir pelnas apskaičiuojami pagal anksčiau pateiktas formules. Gauti rezultatai surašomi 7 lentelėje.
7 lentelė. Skaičiavimų duomenys.
Pagal apskaičiuotus duomenis nubraižome grafiką:
Taikome Vainbergo formulę:
Lt.
Taigi apskaičiavę gauname, jog 1MB nuomos optimali kaina lygi 5,5 litams.
Pirkimo (pardavimo) pasiūlymas
Paslaugų pirkimo kontrakto pavyzdys pateiktas 1 priede.
Patalpų nuomos kontrakto pavyzdys pateiktas 2 priede.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Atlikus darbą, būtų galima padaryti šias išvadas bei pateikti subjektyvius pasiūlymus:
- Kaip ir anksčiau buvo minėta, kadangi įmonė realybėje neegzistuoja, todėl daugelis skaičiavimų yra paremta spėjimais ir prielaidomis. Kainodaros formavimo procese nepakankamai dėmesio skirta konkurentų analizei. Manau, šiuo atveju, tai turėtų būti pagrindinis veiksnys lemiantis bazinį kainų lygį, kadangi tik pradedančiai įmonei svarbu prisitraukti kuo daugiau vartotojų. Kita vertus, gera marketingo strategija, gali suformuoti aukštos kokybės paslaugas teikiančios įmonės įvaizdį, kas savo ruožtu leistų labiau manipuliuoti kainomis. Tikriausiai apibendrinanti išvada būtų, jog pradedant verstis šia veiklos rūšimi, reiktų daugiau dėmesio skirti konkurentams arba marketingui.
- Darant prielaidą, jog apskaičiuojant optimalų kainų lygį, paklausos priklausomybė nuo kainos atitinka tikrovę – reikėtų keisti kainas. Pasiūlymas būtų pabranginti 1 MB nuomą iki 5,50 Lt. arba 5,49 Lt tikintis, jog psichologinis veiksnys, kuris neatsispindi optimalios kainos skaičiavime, suvaidins teigiamą reikšmę. Pelnas nustačius šias kainas viršys 11 tūkstančių litų. Taip pat reiktų apskaičiuoti optimalių kainų lygį ir kitoms paslaugoms (elektroninio pašto dėžučių nuomai bei duomenų srautui).
- Taikant nustatytą kainų strategiją ir įvairias nuolaidas, nereiktų pamiršti, jog duomenys nuolat kinta, todėl pats kainodaros procesas įmonėje turėtų būti integruotas su rinkos tyrimais ir nuolatos atnaujinamas. Čia rinkos tyrimuose, kaip jau ir anksčiau buvo užsiminta, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas konkurentų ir vartotojų elgesiui.
- Sutartys turėtų būti sudarinėjamos įmonėje naudojantis teisininkų paslaugomis, idant nekompetentingas sutarties sudarymas, gali įmonei padaryti pastebimą žalą. Nenumatytos detalės, vartotojų atžvilgiu, gali sukompromituoti tarpusavio santykius, bei sugriauti įmonės reputaciją.
- Manau, jog atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, kartais galima taikyti lankstesnę kainų politiką ar nuolaidų sistemą. Derybų būdų pasiekti kompromisai, gali būti sėkmingos įmonės veiklos pagrindas. Tai turėtų būti dažniausiai daroma su stambiais klientais. Tačiau priklausymas nuo svaraus kliento vėlgi nėra teigiamas bruožas. Stambiam klientui atsisakius įmonės paslaugų įmonė gali netgi subankrutuoti. Manau, tai yra viena iš pagrindinių derybų su klientais priežasčių.
LITERATŪRA
- Bagdonas V. Kainodara ir kontraktai.- Vilnius. 2002
- Čeikauskaitė M. Kaip sudaryti kontraktą su užsienio partneriai.- Vilnius. 1995.
- Pranulis V. Marketingas.- Vilnius. 1999.
- Rastenis J. Kainodara.- Kaunas. Technologija. 2000.
- Sūdžius V. Sutartys: principai ir praktika.- Vilnius. 2001.
-
Žiūrėta 2004 – 01 – 20;
-
Žiūrėta 2004 – 01 – 20;
-
Žiūrėta 2004 - 01 - 16;
-
Žiūrėta 2004 – 01 – 23.
PRIEDAI
- Paslaugų pirkimo kontrakto pavyzdys;
- Patalpų nuomos sutarties pavyzdys.
