Teorija.io projekto tikslas be abejo yra pagilinti kainodaros organizavimo įmonėje inias, įsigilinti į kainodaros strategijos formavimo esmę, pabandyti sukauptas inias pritaikyti praktikoje, o iuo atveju UAB,

Authors Avatar

 


Turinys

ĮVADAS        


ĮVADAS

Kiekviena verslo įmonė, užsiimanti bet kokia veikla, privalo turėti savo kainų politiką. Nepriklausomai nuo to, ar parduodamos prekės ar paslaugos – visos kainos turi būti apskaičiuotos remiantis tam tikromis taisyklėmis ir nuostatomis.

Kursinio projekto užduočiai įgyvendinti, pasirinkau suprojektuoti UAB,,Netas” kainodaros strategiją. Kadangi įmonė tikrovėje neegzistuoja, todėl daugelis skaičiavimų ir prognozių yra paremta prielaidomis, panašių įmonių veiklos analizės duomenimis ir spėjimais.

Šio projekto tikslas be abejo yra pagilinti kainodaros organizavimo įmonėje žinias, įsigilinti į kainodaros strategijos formavimo esmę, pabandyti sukauptas žinias pritaikyti praktikoje, o šiuo atveju UAB,,Netas” kainodaros strategijos formavime. Svarbus tikslas taip pat yra mokymasis sudaryti pirkimo (pardavimo), lizingo, bei kitas panašias sutartis.

Kursinio projekto uždaviniai yra:

  1. Teorinės dalies apžvalga ir santrauka;
  2. UAB,,Netas” apibūdinimas: teisinė įmonės veiklos organizavimo forma, įmonės veiklos trumpas aprašymas;
  3. Įmonės veiklos šakos trumpas apibūdinimas;
  4. Nagrinėjamos paslaugos kainų nustatymo principai;
  5. Sutarčių pavyzdžių sudarymas;
  6. Subjektyvių išvadų ir pasiūlymų pateikimas;

Pagrindiniai duomenys panaudoti kursiniame projekte yra duomenys surinkti įmonėse užsiimančiose panašia veikla.


TEORIJA

Firmos strategija ir kainodaros politika.

Kainos samprata ir reikšmė;

 

Kaina rinkoje yra svarbiausias firmos veiklą apibūdinantis ekonominis rodiklis. Kainos nustato gamybos struktūrą, daro lemiamą poveikį medžiaginių srautų judėjimui, prekių paskirstymui, firmos pelningumo lygiui.

Rinkoje dirbančioms firmoms kainos yra jų egzistavimo ir sėkmės klausimas. Teisinga kainodaros metodika ir protinga taktika, nuosekliai įgyvendinama gerai pagrįsta kainodaros strategija yra būtini, kad firma žiauriomis rinkos sąlygomis galėtų sėkmingai veikti.

Kaina yra priemonė nustatant tam tikrus santykius tarp firmos ir pirkėjų, padeda suformuoti įspūdį apie ją ir gali turėti įtakos tolimesniam jos vystymuisi. Kainos nusako firmos rentabilumą bei pelningumą, ir tuo pačiu, jos gyvybingumą. Jos labai svarbus elementas apibūdinantis firmos finansinį stabilumą ir galinga priemonė kovojant su konkurentais. Kainodara yra priemonė firmos tikslams pasiekti.

Nežiūrint to, kad paskutiniais dešimtmečiais labai paplito kitos konkurencinės kovos priemonės, kainų politikos bei kainų formavimo metodų reikšmė prekių rėmime rinkose yra didelė. [4, psl.19].

Kainų politika ir jos rūšys:

Kainų politika – tai bendriausi tikslai, kuriuos firma savo prekių kainomis nori pasiekti.

Norėdama teisingai suformuoti kainų politiką, firma privalo aiškiai įsivaizduoti tikslus, kuriuos ji pasieks pardavinėdama konkrečią prekę. Pasirenkant kainų politiką reikia įvertinti, jog nors kiekviena firma siekia pelno, gali būti ir tarpiniai tikslai: savo interesų gynimas, konkurentų gniuždymas, naujų rinkų stabilizavimas. Tarp kitko šių tikslų gali būti siekiam trumpalaikėje, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tuo pačiu metu, vienokia ar kitokia kaina gali skirtingai veikti siekiant tam tikrų rezultatų: pelno dydį, apyvartumą, užimtumą rinkos dalį. Tik ekstremaliais atvejais vyrauja vienas koks tikslas, o įprastoje veikloje kainų politika naudojama siekiant daugelio tikslų.

Pagrindinis kainų politikos tikslas gali būti:

  1. Tolesnis firmos gyvavimas. Firma gali turėti nepanaudojamos gamybos pajėgumus, nes rinkoje yra intensyvi konkurencija, pasikeitė paklausa ir pirkėjų polinkiai. Tokiais atvejais, norint tęsti gamybą ir likviduoti atsargas, kainos dažnai mažinamos. Tada pelnas praranda savo reikšmingumą. Kol kaina padengs kintamus kaštus ir dalį pastoviųjų gamyba gali būti tęsiama. Tačiau firmos išlikimo problema gali būti svarstoma tik kaip trumpalaikis tikslas.
  2. Trumpalaikis pelno maksimizavimas. Daugelis firmų savo prekėms nori nustatyti tokias kainas, kurios užtikrintų maksimalų pelną. Norint šį tikslą pasiekti, būtina kiekvienai alternatyvinei kainai nustatyti pradinę paklausą ir pradinius kaštus. Tada iš visų alternatyvų išrinkti tą kainą, kuri per trumpą laiką duos didžiausią pelną. Tokiu atveju priimama. Kad paklausa ir gamybos kaštai yra iš anksto žinomi, nors iš tikro juos apskaičiuoti yra labai sunku. Siekiant šio tikslo yra akcentuojamas greitas pelno gavimas ir neįvertinta ilgalaikė perspektyva. Neatsižvelgiama į konkurentų trukdymus, bei valstybinį reguliavimą. Šis tikslas dažnai pasirenkamas nestabiliomis ekonomikos sąlygomis.
  3. Trumpalaikis apyvartos maksimizavimas. Maksimalų apyvartumą stimuliuojanti kaina parenkama tada, kai prekė yra gaminama kooperacijos pagrindu ir gamybos kaštų struktūrą bei lygį yra sunku nustatyti. Dėl to laikoma, kad pakankama nustatyti tik paklausą. Šį tikslą įgyvendinant, komisinių procentas tarpininkams yra nustatomas nuo pardavimų dydžio.  Trumpalaikis apyvartos maksimizavimas gali ir ilgalaikėje perspektyvioje užtikrinti maksimalų pelną ir garantuoti dalį rinkos.
  4. Maksimalu pardavimo padidinimas. Šį tikslą pasirinkusios firmos laiko,  kad pardavimo padidinimas sumažins kaštus gaminiui ir dėl to padidės pelnas. Įvertindamos rinkos reakciją į kainos dydį, tokios firmos kainas savo prekėms nustato kiek galima mažesnes. Tai vadinama įsiskverbimo į rinką politika. Kai firma sumažina savo kainas iki minimaliai galimo lygio ir padidina savo rinkos dalį, tai sumažindama kainas vienam gaminiui ji gali ir toliau mažinti kainas. Specialistai mano, kad tokia politika teigimus rezultatus gali duoti tik esant kelioms sąlygoms:
  • Kai rinkos jautrumas kainoms yra labai didelis;
  • Kai didinant gamybą galima mažinti gamybos ir pardavimo kaštus;
  • Kai kainos mažinimas atbaugina konkurentus ir jie neseka firmos pavyzdžiu.

  1. ,,Grietinėlės nugriebimas” nustatant labai aukštas kainas. Taip elgiamasi kai firma savo naujai prekei nustato maksimaliai galima kainą, žymiai aukštesnę už gamybos kainą (tai vadinama ,,premijine kainodara”). Atskiri rinkos segmentai naudodami net už labai aukštą kainą įsigytas  prekes gauna kaštų ekonomiją ir geriau patenkina savo poreikius.  Kai tik pardavimas pagal šią kainą sumažėja, firma ją sumažina norėdama pritraukti kitą klientų sluoksnį. Tokiu būdu kiekviename tikslinės rinkos segmente yra pasiekiama maksimaliai galima apyvarta.
  2. Orientacija į kokybę. Firma, kuriai pasiseks sukurti aukštos kokybės lyderio reputaciją, savo prekėms nustato aukštą kainą, kad galėtų padengti didelius kokybės gerinimo kaštus ir išlaidas mokslo-tiriamiesiems darbams.

Paminėti kainų politikos tikslai gali būti įgyvendinami skirtingu laiku bei skirtingomis kainomis, tačiau apskritai jie tarnauja vienam strateginiam tikslui – ilgalaikiam pelno maksimizavimui.[4, psl.20-21].

Literatūroje galima rasti ir šiek tiek kitokį požiūrį  į kainų strategija.

Turėti kainų strategiją ypač aktualu šiais atvejais:

  1. Kai įmonė nustato pirmą kartą, t.y. kai rinkai pateikiama nauja prekė arba esama prekė parduodama naujoje rinkoje;
  2. Kai aplinkybių verčiama įmonė peržiūri esamas kainas, t.y. kai pradedama abejoti, ar anksčiau nustatyta kaina teisinga, atsižvelgiant į šiuo metu esančią paklausą ir kaštus, kai pasirodo, kad siekiant padidinti pardavimo mastą ar pritraukti naujų vartotojų, naudinga nustatyti kitas kainas;
  3. Kai keičia kainas konkurentai, t.y. įmonė turi nuspręsti, ar jai taip pat reikėtų keisti savo prekės kainą.

Dažniausiai skiriamos šios kainų strategijos:

  1. Nugriebimo;
  2. Skverbimosi;
  3. Kainos ir kokybės;
  4. Orientuota į konkurentus.

Svarbiausios naujų prekių kainos strategijos yra nugriebimo ir skverbimosi.

Nugriebimo strategija – kai naujai prekei nustatoma aukšta kaina ir, kol įmanoma, iš to stengiamasi gauti maksimalios naudos. Įmonė norėdama gauti maksimalų pelną, nustato didelę prekės kainą ir pelną tarsi nugriebia sluoksnis po sluoksnio. Ši strategija tinka tik tuomet kai parduodamos tik naujos prekės, itin gerai tenkinančios vartotojų poreikius.

Skverbimosi strategija – kai nustačius nedidelę kainą siekiama įeiti į rinką arba išplėsti jos dalį.  [3, psl.201-202].

Prekės gyvavimo ciklo kainų politika:

Prekės gyvavimo ciklo koncepcija yra geriausiai žinoma ir labiausiai kritikuojama. Ji išplaukia iš to, kad dėl moralinio senėjimo kiekviena prekė rinkoje būna ribotą laiką ir turi tiesioginį poveikį kainodarai, nes leidžia tirti kainas įvairiose prekės gyvavimo stadijose ir, tuo pačiu, kiekvienai stadijai parengti kainų politiką. Prekės gyvavimo ciklo politika numato, kad kainodaroje reikia įvertinti keletą veiksnių:

  1. Kaštų pasikeitimas plečiant prekės gamybą;
  2. Paklausos kitimas priklausomai nuo prekės naujumo lygio;
  3. Prekės būvimo rinkoje laikas.

Kiekviena prekė praeina šias stadijas: įvedimo, augimo, brandos, smukimo, kurios sudaro bendrą trukmę turintį ciklą. Ciklo viduje kiekviena stadija yra skirtingos trukmės. Kiekvienai prekės gyvavimo stadijai dažniausiai nustatomos skirtingos kainos įvertinant, kad kiekvienoje stadijoje atsiranda kiti, su skirtingu jautrumu kainai, rinkos segmentai. [4, psl.22]

Įvedimo stadijoje kaina pastebimo vaidmens nevaidina. Tačiau jei pirkėjui kaina yra tam tikros kokybės rodiklis ir šioje stadijoje jie dar negali palyginti prekės su kitomis, tai jų jautrumas kainai yra sumažėjas. Dėl to gamintojas privalo suteikti informaciją apie naudą, kurią pirkėjas turės naudodamas naują prekę.

Augimo stadijoje prekė pirmą kartą susiduria su savo konkurentais. Savo ruožtu vartotojui susidaro didesnės pasirinkimo galimybės. Be to šiuo metu padidėja pirkėjo žinios apie prekę ir tai padidina jo jautrumą kainai. Kaina šiame etape yra aukšta, bet žemesnė kaip įvedimo stadijoje. Dabar kaina turi tiksliai atitikti tai vartotojo vertinamai kokybei, kurios vartotojas tikisi.

Brandos stadijos ypatybė, kad rinkoje pasirodo labai jautrių kainai pirkėjų grupė. Apskritai rinkoje susiklosto tokia situacija:

  • Rinka prisotinta preke;
  • Konkurencija silpnėja iškrentant jos neišlaikiusioms firmoms;
  • Dalis firmų pradeda kurti naujas prekes.

Kainos šioje stadijoje yra žemos. Firmai šioje stadijoje yra labai svarbi jos dalis rinkoje, nes jos sumažėjimas dargi prie žemų kainų, nesant galimybių jas padidinti, neleidžia padengti išlaidų.

Join now!

Smukimo stadijoje nepilnai panaudojamos gamybinis pajėgumas. Šioje stadijoje prekė baigia savo egzistavimą. Kaina arba žemesnė negu anksčiau arba padidėjusi, kai pasirodo ,,atsilikę” pirkėjai. Šios situacijos įtaka kainai priklauso nuo to, kaip gamintojui pavyksta susidoroti su prekės gamybos pajėgumų pertekliumi ir pereiti prie kitos prekės gamybos.[4, psl. 21-22].

Pagrindinės kainodaros strategijos:

Firmos kainų politika yra pagrindas kainodaros strategijoms parengti. Kainodaros strategijos yra firmos bendrosios strategijos dalis. Kainodaros strategija – tai rinkinys praktinių veiksnių bei metodų, kurių tikslinga laikytis nustatant rinkos kainas firmos prekėms. Pagrindinės kainodaros strategijos yra:

  1. Aukštų kainų strategija;
  2. Vidutinių kainų strategija;
  3. Žemų kainų strategija;
  4. Tikslinių ...

This is a preview of the whole essay