Extracts from this document...

Introduction

Kodel Bulgakovui romane "Meistras ir Margarita" reikia Volando ir jo svitos? Kokie jie? Michailo Bulgakovo romanas "Meistras ir Margarita" nebuvo u�baigtas ir iki ra�ytojo mirties, kaip ir ilga laika po jos, nepublikuotas. Pirma karta �io kurinio sutrumpintas variantas buvo i�spausdintas tik 1966 metais, praejus dvide�imt �e�eriems metams po Bulgakovo mirties. U� tai, kad galime skaityti �i klasika tapusi romana dabar, turetume dekoti ra�ytojo �monai, Elenai Bulgakovai, kuri sugebejo i�saugoti romano rankra�cius sunkiu stalininiu laikotarpiu. Ra�ydamas "Meistra ir Margarita", Bulgakovas u�truko daugiau nei de�imt metu. Per ta laika romanas ne karta keite savo pavadinima, buvo taisomas ir papildomas. Ir nors tuo pat metu ra�ytojas dar paruo�e ne viena pjese, "Meistras ir Margarita" buvo ta knyga, su kuria Bulgakovas nesugebejo i�siskirti, - romanas-gyvenimas, romanas-palikimas. �is kurinys suvienijo savyje po kruopelyte ankstesniu ra�ytojo darbu: satyrine fantastika ir mistika 20-uju metu pasakojimuose, neramios sa�ines ir riteri�kos garbes motyvus kurinyje "Baltoji gvardija", dramati�ka vejamo dailininko likimo tema, atskleista "Moljere"ir "Teatraliniame romane". Savo svarbiausia kurini Bulgakovas u�baiginejo 1937-1938 metais. Tai buvo "naktiniu apsilankymu", po kuriu dingdavo �mones, metai. Satyrinis tuometines "nuostabiai nepakartojamos" buties vaizdavimas buvo be galo pavojingas. Turedamas tai omeny, ra�ytojas nenorejo rizikuoti savo ir artimuju saugumu, todel buvo priverstas vartoti "Ezopo kalba" ir fantastikos bei mistikos elementus. ...read more.

Middle

Ir jei �mogus nepaiso Dievo isakymu, tai jis tampa pavaldus "tamsos kunigaik�ciui", i� kurio ir i�girsta savo likimo nuosprendi. Skelbdamas nuosprendi, Volandas nenusileid�ia iki jo vykdymo - tai ne jo darbas. Tam jis turi savo svita. Tarp jos nariu rasite ivairiausiu sriciu specialistu: i�daigu meistra katina Begemota, i�kalbingaji Korovjeva-Fagota, galinti �neketi betka ir betkaip, bei �iurpa kelianti Azazela, vis naujais budais tam tikra proga ir be jos susidorojanti su nei�maneliais maskvieciais, atklydusiais i 50-taji buta. Taip, susiburdami tai po du, tai po tris, jie krecia Maskvoje "nekaltas" i�daigas, kurios da�niausiai buna labiau juokingos, nei baisios (i�skyrus atveji su Rimskiu), nepaisant ju tragi�ku pasekmiu. Pats vyriausias i� Volandui pavald�iu demonu yra Korovjevas-Fagotas. Tai velnias ir kartu riteris, prisistatantis miestieciams "paslaptingojo konsultanto (leiskite pastebeti, i�siverciancio visi�kai be vertimu) verteju", buvusiu ba�nytinio choro regentu. Antras jo vardas, Fagotas, kilo i� muzikinio instrumento pavadinimo - fagoto - ilgo siauro vamzdelio, sulenkto trigubai. Bulgakovo persona�as yra liesas, auk�tas ir, atrodo, tuoj trigubai susilenks, noredamas itikti pa�nekovui (ai�ku tam, kad paskui ramia sa�ine pridarytu jam bedu). �tai Korovjevo portretas: "<...> be galo keistos i�vaizdos permatomas pilietis. Ant ma�os galvutes �okeji�ka kepurele, striukas languotas �varkelis i� oro... Pilietis gal sieksnio didumo, siauru peciu, neapsakomai liesas, o fizionomija, pra�om isidemeti, pa�aipi"; "<...> usiukai tarsi vi�tos plunksnos, akutes ma�os, ironi�kos ir priegirtes <...>". ...read more.

Conclusion

Volandas griauna rutina ir ne�a bausme i�davikams ir prisitaikeliams.Ir jei jo svita dar pristatoma kaip burys velniuku, neabejingu padegimams ir griovimams, tai pats mesiras i�laiko savo didybe. Jis stebi Bulgakovo Maskva kaip tyrinetojas, darantis mokslini eksperimenta. Romano prad�ioje, apgaudinedamas Berlioza, Volandas teigia, kad atvyko per�iureti Herberto Aurilakiecio rankra�ciu, - jam patinka tyrinetojo, mokslininko, mago vaidmuo. Taciau i� tikruju Volandui suteikta daug daugiau galiu - jis gali bausti, kas niekaip netiktu auk�ciausiam gailestingajam geriui. Vienoje i� romano redakciju paskutiniai Volando �od�iai yra: " <...> jo veido i�rai�ka ry�tinga, jis teisingai daro savo darba, ir i�vis cia viskas u�baigta. Mums metas!" Volandas isako savo svitai palikti Maskva, nes yra isitikines, jog �is miestas ir �alis liks jam pavaldus tol, kol cia karaliauja "�mogus ry�tinga veido i�rai�ka". �is �mogus - Stalinas. Matyt, tokia tiesmuki�ka u�uomina, kad "didysis vadas ir mokytojas" yra simpati�kas velniui ypatingai i�gasdino paskutiniu dvieju romano skyriu klausytojus Gegu�es 15 diena, 1939 metais. Idomu, kad �i vieta ne ma�iau baugino ir velesnius romano "Meistras ir Margarita" leidejus. Nors �is fragmentas buvo ira�ytas paskutiniame rankra�tyje ir veliau jo niekas neu�draude, jis nera itrauktas nei i viena iki �iol i�leistu romano pagrindiniu tekstu. O romano gyvenimas tesiasi... Ir betkoks racionalus �io kurinio minties bei persona�u paai�kinimas jokiu budu negali buti i�baigtas. ...read more.

This student written piece of work is one of many that can be found in our International Baccalaureate Languages section.