Dar vienas aspektas, kuriuo G?tes ir Bulgakovo velniai skiriasi vienas nuo kito yra atlaidumas. Voland? pavergia begalinis pasiaukojimas, g?rio skleidimas, nereikalaujant atlygio, ir atgailavimas d?l padaryt? klaid?.
M. Bulgakovo Margarita - dr?si ir mylinti moteris, nepabugusi sudaryti sutarties su ?tonu tam, kad igelb?t? savo mylim?j? Meistr? - meninink?, kurio psichik? sugniu˛d? blogis. Kamuojamas baim?s d?l nepabaigto romano apie Poncij? Pilot? nepriimtinumo to meto visuomenei, jis patenka ? Stravinskio klinik? ir tik vienintele Margo gr?˛ina jam sveik? prot? ir gyvenim?, tiesa, galbut kitoki, negu jis tik?josi. ioje vietoje galima palyginti G?tes ir Bulgakovo Margaritas. Abi jos myli ir abi ken?ia, bet tik viena i j? sugeba surasti stipryb?s kovoti ir nebijoti laukian?iu sunkumu. Galbut todel jai ir pasiseka. O Getes Margarit? su˛lugdo mylimo ˛mogaus, kurstomo velnio, aistra, kuriai jis pats nesugeba atsispirti.
Bet gr?˛kime prie Bulgakovo. Kaip jau minejau, Margarita atsisako visko ir susideda su velniu, noredama gero ne sau, o Meistrui. Ji patenka i magijos pasauli, tampa ragana ir pasijunta laisva, bet kartu ir ken?ia, tyledama ir nepraydama nieko u˛ savo pasiaukojim?. Prasideda ,,Didysis pokylis pas eton?”, kuriame ji sutinka buti karaliene. ioje scenoje ir atsikartoja Valpurgijos nakties motyvai i G?t?s ,,Fausto”. Apraomi beveik tokie patys ?vykiai, tik yra keli skirtumai. Vis? pirma - tai, kad ragan? puotoj Valpurgijos nakty renkasi mistin?s b?tyb?s, o puotoj pas Voland? - tik irintieji : real?s mir? ˛mones, kuriuos u˛ nepriimtinas pa˛iuras ar blogus darbus nubaude pats Volandas. Be to, Margarita dalyvauja kaip karalien? ir u˛ savo pastangas irdies kertelej tikisi velnio pagalbos, o Faustas - kaip paprastas sve?ias, ikalbetas Mefistofelio ateiti tam, kad u˛simirt? ir pagalvot? apie savo ateit?. Skiriasi ir abiej? ?ton? tikslai: Mefistofelis, Faustui ne˛inant, siekia istumti Grethen i jo gyvenimo ir taip j? dar labiau sugniu˛dyti, o Volandas - pa˛i?r?ti, kiek moteris gali padaryti d?l mylimo vyro. Svarbi ir puotos baigtis - ji palanki Bulgakovo Margaritai, o G?t?s Faustui ji atnea isiskyrim? su mylim?ja. Nors moteris, panaiai kaip Faustas, atlaiko visapusikus ibandymus, bet ji - pirmas ˛mogus Bulgakovo romane, tiesiu ˛vilgsniu pa˛iurej?s i pasaulini blogi. Volandas patenkintas Margaritos nuolankiu darbu ir dr?sa. Jis netgi su˛avetas tuo, kad ji, d?l meil?s tapo ragana. Tod?l, skirtingai nuo Mefistofelio, ?tonas atlygina moteriai u˛ patirtas kan?ias, nuramina j? ˛od˛iais: ,,Nesijaudinkite Margarita. Visur bus teisyb?, taip sutvarkytas pasaulis…” ir am˛iams sujungia j? su mylimuoju. O Getes velnias nepripa˛ista teisingumo. Jis tik suglumino Faust? ir pastum?jo j? sugriauti gyvenim? ne tik sau, bet ir Gretchen.
Galima palyginti G?t?s ir Bulgakovo pasirinktus veik?jus. Pirmiausia - tai Meistras ir Faustas. Abu yra i dalies skirtingos, bet kartu ir panaios asmenyb?s: Faustas - nenuilstantis, visuomet ir visur iekantis tobulyb?s, silpnavalis ir pagundoms neatsispiriantis ˛mogus. Apie tai byloja jo nepa˛abojama aistra Margaritai, negal?jimas, o gal ir nenoras b?ti laimingam ir d˛iaugtis tuo, k? turi. O Meistras - ramus romantikas ir naujovi? neiekantis svajotojas. Ta?iau abu juos vienija keli dalykai. Vis? pirma - silpnavalikumas ir bailumas. Meistras, su˛inoj?s apie tai, kad jo k?rinys nepriimtinas visuomenei, bando juo nusikratyti ir sudeginti, nuleid˛ia rankas ir nededa joki? pastang? k? nors pakeisti, pasiprieinti. Faustas vis ka˛ko iekodamas ir nerimdamas pasiduoda Mefistofelio ?takai. Abu veik?jus nugali blogis, tod?l jiems reikia moters - g?rio ir velnumo ?sik?nijimo, galin?io pad?ti ?veikti blog? ir suteikti stipryb?s bei optimizmo. Ir tik Meistrui pasiseka - j? igelbsti stiprioji Margarita, nes ji ˛ino, kad tas, kuris myli, turi k?sti drauge savo mylimojo lemt?. O Faustas, deja, lieka vienas d?l to, kad pats b?damas silpnas, nesugeb?jo igelb?ti mylimosios ir itr?kti i Mefistofelio pinkliu.
Kiti du k?riniams labai svarb?s veik?jai - tai G?t?s Faustas ir Bulgakovo Margarita. Jie abu pasira? sutart? su velniu, tik tur?dami skirting? tiksl?. Faustas nor?jo atgauti jaunyst? ir pakeisti savo gyvenim?, pasiekti tobulyb?, o Margarita nebuvo tokia savanaud?: ji tik troko ivaduoti mylim?j? i blogio ˛abang? ir b?ti laiminga. Laim?s trokimas juos vienijo. Kaip jau min?jau, skyr?si ir j?dviej? charakteriai: Margarita buvo stipri, likimo vingi? nebijanti moteris, o Faustas - pasimet?s, pats ne˛inantis ko nori ir silpnavalis bailys. Jis nebijojo tik to, kas bus po sutarties su velniu pabaigos - nepab?go nei mirties, nei pomirtin?s tarnyst?s velniui. ?tonas abiej? gyvenime vaidino labai didel? vaidmen?: G?t?s Faustui ,,pad?jo” susigadinti nauj?ji gyvenim?, pasidavus aistroms, o Bulgakovo Margaritai itr?kti i to neteisyb?s pilno pasaulio kartu su mylimu vyru.
Paskutinis aspektas, jungiantis iuos du k?rinius, yra vaizd? apraymas. Pavyzd˛iui gamtos vaizd? apraymas skryd˛io ? puot? metu. Gamtoje jau?iamas art?jantis pavasaris, augalai atgimsta po ˛iemos speig?, kartu priduodami ˛mon?ms laisv?s ir isivadavimo jausm?. Tai parodo citata i Valpurgijos nakties: ,,Nepatogumai tie man?s nevar˛o! / Jau dvelkia tai pavasariu nuo ber˛o, / Atrodo atjaunejus net puis./ Greit ir irdy pavasaris pra˛ys”. Jau?iama pakili nuotaika, kuri su magijos suteiktomis galiomis padeda Getes Faustui ir Bulgakovo Margaritai g?r?tis svaiginan?ia gaiva. Jie abu yra iskirtiniai tuo, kad gali patys ka˛k? valdyti. Pavyzd˛iui Margarita yra nematoma ir niekas jos negali apkaltinti d?l to, kad atkerijo kritikui Latunskiui u˛ mylim? vyr?, nusiaubdama jo but?, ar u˛ klykavim? vir miesto. ˇmogus, pasijut?s visagaliu, nors trumpam gali u˛simirsti ir pasinerti i nakties svaigul?, nors ir ne˛inodamas, nei kas jo laukia toliau, nei kur jis nukeliaus. Citata i Valpurgijos nakties: ,,Veski mus, kad atsiskleist? / Nykus plotai nematyti”. Taigi pasirinkti vaizdai yra pana?s ir jie abiem autoriams padeda atskleisti esam? skryd˛io situacij? bei perteikti tokius veikej? jausmus kaip baim? ar ne˛inia.
Svarbiausia Bulgakovo ir G?t?s dialogo mintis yra vertyb?s, kurias kiekvienas autorius supranta ir interpretuoja savaip. Kaip tik d?l ios prie˛asties Bulgakovas pasirenka G?t?s velni?, ta?iau jo paveikslas padeda atskleisti autoriaus po˛iuri i tokias vertybes kaip meil?, g?ris ir pasiaukojimas kitiems.