Dar vienas aspektas, kuriuo G?tes ir Bulgakovo velniai skiriasi vienas nuo kito yra atlaidumas. Voland? pavergia begalinis pasiaukojimas, g?rio skleidimas, nereikalaujant atlygio, ir atgailavimas d?l padaryt? klaid?.
M. Bulgakovo Margarita - dr?si ir mylinti moteris, nepabugusi sudaryti sutarties su š?tonu tam, kad išgelb?t? savo mylim?j? Meistr? - meninink?, kurio psichik? sugniu˛d? blogis. Kamuojamas baim?s d?l nepabaigto romano apie Poncij? Pilot? nepriimtinumo to meto visuomenei, jis patenka ? Stravinskio klinik? ir tik vienintele Margo gr?˛ina jam sveik? prot? ir gyvenim?, tiesa, galbut kitoki, negu jis tik?josi. Šioje vietoje galima palyginti G?tes ir Bulgakovo Margaritas. Abi jos myli ir abi ken?ia, bet tik viena iš j? sugeba surasti stipryb?s kovoti ir nebijoti laukian?iu sunkumu. Galbut todel jai ir pasiseka. O Getes Margarit? su˛lugdo mylimo ˛mogaus, kurstomo velnio, aistra, kuriai jis pats nesugeba atsispirti.
Bet gr?˛kime prie Bulgakovo. Kaip jau minejau, Margarita atsisako visko ir susideda su velniu, noredama gero ne sau, o Meistrui. Ji patenka i magijos pasauli, tampa ragana ir pasijunta laisva, bet kartu ir ken?ia, tyledama ir neprašydama nieko u˛ savo pasiaukojim?. Prasideda ,,Didysis pokylis pas šeton?”, kuriame ji sutinka buti karaliene. Šioje scenoje ir atsikartoja Valpurgijos nakties motyvai iš G?t?s ,,Fausto”. Aprašomi beveik tokie patys ?vykiai, tik yra keli skirtumai. Vis? pirma - tai, kad ragan? puotoj Valpurgijos nakty renkasi mistin?s b?tyb?s, o puotoj pas Voland? - tik išrintieji : real?s mir? ˛mones, kuriuos u˛ nepriimtinas pa˛iuras ar blogus darbus nubaude pats Volandas. Be to, Margarita dalyvauja kaip karalien? ir u˛ savo pastangas širdies kertelej tikisi velnio pagalbos, o Faustas - kaip paprastas sve?ias, ikalbetas Mefistofelio ateiti tam, kad u˛simiršt? ir pagalvot? apie savo ateit?. Skiriasi ir abiej? š?ton? tikslai: Mefistofelis, Faustui ne˛inant, siekia išstumti Grethen iš jo gyvenimo ir taip j? dar labiau sugniu˛dyti, o Volandas - pa˛i?r?ti, kiek moteris gali padaryti d?l mylimo vyro. Svarbi ir puotos baigtis - ji palanki Bulgakovo Margaritai, o G?t?s Faustui ji atneša išsiskyrim? su mylim?ja. Nors moteris, panašiai kaip Faustas, atlaiko visapusiškus išbandymus, bet ji - pirmas ˛mogus Bulgakovo romane, tiesiu ˛vilgsniu pa˛iurej?s i pasaulini blogi. Volandas patenkintas Margaritos nuolankiu darbu ir dr?sa. Jis netgi su˛avetas tuo, kad ji, d?l meil?s tapo ragana. Tod?l, skirtingai nuo Mefistofelio, š?tonas atlygina moteriai u˛ patirtas kan?ias, nuramina j? ˛od˛iais: ,,Nesijaudinkite Margarita. Visur bus teisyb?, taip sutvarkytas pasaulis…” ir am˛iams sujungia j? su mylimuoju. O Getes velnias nepripa˛ista teisingumo. Jis tik suglumino Faust? ir pastum?jo j? sugriauti gyvenim? ne tik sau, bet ir Gretchen.
Galima palyginti G?t?s ir Bulgakovo pasirinktus veik?jus. Pirmiausia - tai Meistras ir Faustas. Abu yra iš dalies skirtingos, bet kartu ir panašios asmenyb?s: Faustas - nenuilstantis, visuomet ir visur ieškantis tobulyb?s, silpnavalis ir pagundoms neatsispiriantis ˛mogus. Apie tai byloja jo nepa˛abojama aistra Margaritai, negal?jimas, o gal ir nenoras b?ti laimingam ir d˛iaugtis tuo, k? turi. O Meistras - ramus romantikas ir naujovi? neieškantis svajotojas. Ta?iau abu juos vienija keli dalykai. Vis? pirma - silpnavališkumas ir bailumas. Meistras, su˛inoj?s apie tai, kad jo k?rinys nepriimtinas visuomenei, bando juo nusikratyti ir sudeginti, nuleid˛ia rankas ir nededa joki? pastang? k? nors pakeisti, pasipriešinti. Faustas vis ka˛ko ieškodamas ir nerimdamas pasiduoda Mefistofelio ?takai. Abu veik?jus nugali blogis, tod?l jiems reikia moters - g?rio ir švelnumo ?sik?nijimo, galin?io pad?ti ?veikti blog? ir suteikti stipryb?s bei optimizmo. Ir tik Meistrui pasiseka - j? išgelbsti stiprioji Margarita, nes ji ˛ino, kad tas, kuris myli, turi k?sti drauge savo mylimojo lemt?. O Faustas, deja, lieka vienas d?l to, kad pats b?damas silpnas, nesugeb?jo išgelb?ti mylimosios ir ištr?kti iš Mefistofelio pinkliu.
Kiti du k?riniams labai svarb?s veik?jai - tai G?t?s Faustas ir Bulgakovo Margarita. Jie abu pasiraš? sutart? su velniu, tik tur?dami skirting? tiksl?. Faustas nor?jo atgauti jaunyst? ir pakeisti savo gyvenim?, pasiekti tobulyb?, o Margarita nebuvo tokia savanaud?: ji tik troško išvaduoti mylim?j? iš blogio ˛abang? ir b?ti laiminga. Laim?s troškimas juos vienijo. Kaip jau min?jau, skyr?si ir j?dviej? charakteriai: Margarita buvo stipri, likimo vingi? nebijanti moteris, o Faustas - pasimet?s, pats ne˛inantis ko nori ir silpnavalis bailys. Jis nebijojo tik to, kas bus po sutarties su velniu pabaigos - nepab?go nei mirties, nei pomirtin?s tarnyst?s velniui. Š?tonas abiej? gyvenime vaidino labai didel? vaidmen?: G?t?s Faustui ,,pad?jo” susigadinti nauj?ji gyvenim?, pasidavus aistroms, o Bulgakovo Margaritai ištr?kti iš to neteisyb?s pilno pasaulio kartu su mylimu vyru.
Paskutinis aspektas, jungiantis šiuos du k?rinius, yra vaizd? aprašymas. Pavyzd˛iui gamtos vaizd? aprašymas skryd˛io ? puot? metu. Gamtoje jau?iamas art?jantis pavasaris, augalai atgimsta po ˛iemos speig?, kartu priduodami ˛mon?ms laisv?s ir išsivadavimo jausm?. Tai parodo citata iš Valpurgijos nakties: ,,Nepatogumai tie man?s nevar˛o! / Jau dvelkia štai pavasariu nuo ber˛o, / Atrodo atjaunejus net pušis./ Greit ir širdy pavasaris pra˛ys”. Jau?iama pakili nuotaika, kuri su magijos suteiktomis galiomis padeda Getes Faustui ir Bulgakovo Margaritai g?r?tis svaiginan?ia gaiva. Jie abu yra išskirtiniai tuo, kad gali patys ka˛k? valdyti. Pavyzd˛iui Margarita yra nematoma ir niekas jos negali apkaltinti d?l to, kad atkeršijo kritikui Latunskiui u˛ mylim? vyr?, nusiaubdama jo but?, ar u˛ klykavim? virš miesto. ˇmogus, pasijut?s visagaliu, nors trumpam gali u˛simirsti ir pasinerti i nakties svaigul?, nors ir ne˛inodamas, nei kas jo laukia toliau, nei kur jis nukeliaus. Citata iš Valpurgijos nakties: ,,Veski mus, kad atsiskleist? / Nykus plotai nematyti”. Taigi pasirinkti vaizdai yra panaš?s ir jie abiem autoriams padeda atskleisti esam? skryd˛io situacij? bei perteikti tokius veikej? jausmus kaip baim? ar ne˛inia.
Svarbiausia Bulgakovo ir G?t?s dialogo mintis yra vertyb?s, kurias kiekvienas autorius supranta ir interpretuoja savaip. Kaip tik d?l šios prie˛asties Bulgakovas pasirenka G?t?s velni?, ta?iau jo paveikslas padeda atskleisti autoriaus po˛iuri i tokias vertybes kaip meil?, g?ris ir pasiaukojimas kitiems.
